Kas yra gerosios bakterijos (probiotikai), kokia nauda ir kada jos gali būti naudingiausios?

Gerosios bakterijos, dažnai vadinamos probiotikais, yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamu kiekiu, gali suteikti naudą žmogaus organizmui. Dažniausiai tai tam tikros bakterijų rūšys, tačiau probiotikams gali priklausyti ir kai kurios mielės.

Probiotikai dažniausiai siejami su žarnyno mikrobiota ir virškinimo sistema. Jie gali būti randami kai kuriuose fermentuotuose maisto produktuose ir maisto papilduose. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ne visos „gerosios bakterijos“ veikia vienodai – poveikis priklauso nuo konkrečios mikroorganizmų rūšies, padermės, kiekio ir žmogaus sveikatos būklės.

Šiame straipsnyje aptarsime, probiotikai – kas tai, kam reikalingos gerosios bakterijos, kokia galima gerųjų bakterijų nauda, kada jos gali būti naudingiausios suaugusiesiems, kuo probiotikai skiriasi nuo prebiotikų ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis papildą.

Probiotikai – kas tai?

Tarptautiniu mastu probiotikai apibrėžiami kaip gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamu kiekiu, suteikia naudą šeimininkui – žmogui, kuris juos vartoja.

Dažniausiai probiotiniuose produktuose naudojamos įvairios bakterijos iš Lactobacillus, Bifidobacterium ir giminingų grupių. Kai kuriuose produktuose taip pat gali būti probiotinių mielių, pavyzdžiui, Saccharomyces boulardii.

Kasdienėje kalboje probiotikai dažnai vadinami „gerosiomis bakterijomis“, nors šis terminas yra supaprastintas. Žmogaus žarnyne gyvena milžiniška mikroorganizmų bendruomenė, o skirtingos bakterijos atlieka skirtingas funkcijas.

Kas yra žarnyno mikrobiota?

Žarnyno mikrobiota – tai virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų bendruomenė. Jai priklauso daugybė bakterijų, taip pat mielių, virusų ir kitų mikroorganizmų.

Ši bendruomenė dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, tam tikrų medžiagų gamyboje ir sąveikoje su imunine sistema. Žarnyno mikrobiotos sudėtis kiekvieno žmogaus yra individuali ir gali kisti priklausomai nuo mitybos, amžiaus, vartojamų vaistų, infekcijų, aplinkos ir gyvenimo būdo.

Probiotikų vartojimo tikslas paprastai nėra „užpildyti“ žarnyną gerosiomis bakterijomis visam laikui. Dalis vartojamų mikroorganizmų žarnynu praeina laikinai, todėl jų poveikis gali priklausyti nuo reguliaraus vartojimo ir konkretaus mikroorganizmo savybių.

Kam reikalingos gerosios bakterijos?

Žmogaus organizme natūraliai gyvenantys mikroorganizmai gali atlikti daug skirtingų funkcijų. Kai kurios bakterijos padeda skaidyti maisto medžiagas, gamina medžiagų apykaitos produktus ir konkuruoja su potencialiai nepageidaujamais mikroorganizmais.

Probiotiniai mikroorganizmai taip pat tiriami dėl galimo poveikio žarnyno barjerui, imuniniam atsakui ir mikrobiotos pusiausvyrai po jos sutrikimo.

Tačiau ne kiekvienas probiotikas turi visus šiuos poveikius. Vienos padermės tyrimų rezultatai negali būti automatiškai pritaikomi kitai bakterijai ar kitam probiotikų mišiniui.

Kokia galima gerųjų bakterijų nauda?

Gerųjų bakterijų nauda buvo tirta daugelyje sveikatos sričių. Daugiausia duomenų sukaupta apie virškinamojo trakto būkles.

Tyrimai rodo, kad kai kurie probiotikai gali būti naudingi mažinant su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo riziką. Taip pat tiriamas jų poveikis dirgliosios žarnos sindromui, vidurių užkietėjimui, kai kurioms žarnyno ligoms ir kitoms būklėms.

Vis dėlto rezultatai labai priklauso nuo konkrečių mikroorganizmų. Todėl teiginys „probiotikai padeda žarnynui“ yra per platus, jei nenurodoma, kokia padermė, kokia dozė ir kokiam tikslui buvo tirta.

Ar visos gerosios bakterijos veikia vienodai?

Ne. Tai viena svarbiausių taisyklių vertinant probiotikus.

Probiotiniai mikroorganizmai identifikuojami pagal gentį, rūšį ir padermę. Pavyzdžiui, net dvi tai pačiai rūšiai priklausančios bakterijų padermės gali turėti skirtingą poveikį.

Todėl negalima vien pagal pavadinimą Lactobacillus rhamnosus arba Bifidobacterium lactis teigti, kad kiekvienas produktas su tokia bakterija turės tokį pat klinikinį poveikį kaip konkreti tyrimuose naudota padermė.

Kaip identifikuojamas probiotikas?

Kada probiotikai gali būti naudingiausi?

Probiotikai nėra būtinas kasdienis papildas kiekvienam žmogui. Didžiausia tikimybė gauti apčiuopiamos naudos dažniausiai būna tada, kai vartojamas konkrečiai situacijai ištirtas mikroorganizmas ar jų derinys.

Viena geriausiai ištirtų sričių yra antibiotikų vartojimas ir su antibiotikais susijęs viduriavimas. Tyrimų apžvalgose kai kurie probiotikai buvo susiję su mažesne šio šalutinio poveikio rizika.

Taip pat tiriamos situacijos, susijusios su dirgliosios žarnos sindromu, vidurių užkietėjimu ir kai kuriais kitais virškinimo simptomais, tačiau ne visais atvejais galima tiksliai pasakyti, kuri bakterija ar jų kombinacija bus veiksmingiausia.

Gerosios bakterijos po antibiotikų

Antibiotikai veikia ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet gali pakeisti ir dalį natūralios žarnyno mikrobiotos. Dėl to kai kuriems žmonėms gydymo metu arba po jo atsiranda viduriavimas ar kiti virškinimo simptomai.

Probiotikų vartojimas kartu su antibiotikais buvo gana plačiai tirtas. Kai kurių tyrimų apžvalgose probiotikus vartojusiems žmonėms su antibiotikais susijęs viduriavimas pasireiškė rečiau.

Tačiau ne visos probiotikų padermės yra vienodai ištirtos, todėl vien užrašo „gerosios bakterijos“ ant pakuotės nepakanka prognozuoti konkretų poveikį.

Jeigu vartojate antibiotikus dėl rimtos infekcijos, esate nusilpusios imuninės sistemos ar hospitalizuotas, probiotikų vartojimą geriausia aptarti su gydytoju.

Ar probiotikus vartoti kartu su antibiotikais?

Praktikoje probiotinis papildas dažnai vartojamas kitu paros metu nei antibiotikas, kad būtų sumažinta tiesioginio antibiotiko poveikio bakterijoms tikimybė.

Tačiau optimalus laiko tarpas priklauso nuo vartojamo antibiotiko ir konkretaus probiotiko. Todėl reikėtų vadovautis produkto etikete, vaistininko arba gydytojo rekomendacija.

Probiotikas nepakeičia antibiotiko ir neturėtų būti naudojamas kaip infekcijos gydymo alternatyva.

Gerosios bakterijos ir viduriavimas

Probiotikų poveikis viduriavimui priklauso nuo priežasties. Daugiausia duomenų sukaupta apie kai kurių probiotikų vartojimą kartu su antibiotikais.

Kai kurių infekcinio viduriavimo formų atveju taip pat buvo tirtas galimas poveikis, tačiau rezultatų negalima pritaikyti kiekvienam probiotikui.

Jei viduriavimas stiprus, trunka ilgiau, jame yra kraujo, atsiranda aukšta temperatūra ar dehidratacijos požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne apsiriboti maisto papildu.

Gerosios bakterijos ir vidurių užkietėjimas

Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose probiotikai buvo siejami su nedideliu tuštinimosi dažnio pagerėjimu žmonėms, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas.

Vis dėlto rezultatai skyrėsi priklausomai nuo bakterijų rūšies ir tiriamųjų. Todėl negalima teigti, kad bet kuris probiotikų papildas vienodai padės nuo vidurių užkietėjimo.

Ilgalaikio vidurių užkietėjimo atveju svarbu įvertinti skaidulų kiekį, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą, vartojamus vaistus ir galimas medicinines priežastis.

Probiotikai ir dirgliosios žarnos sindromas

Probiotikai taip pat plačiai tiriami esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS). Tyrimų apžvalgose kai kurie probiotikų preparatai buvo siejami su bendrų simptomų ir pilvo skausmo pagerėjimu.

Tačiau dėl labai skirtingų preparatų ir tyrimų metodų kol kas sunku nustatyti vieną universaliai veiksmingiausią mikroorganizmą ar jų derinį.

Jei pilvo skausmas ar pūtimas kartojasi ilgai, atsiranda kraujo išmatose, neplanuotas svorio kritimas ar kiti neįprasti simptomai, reikalingas gydytojo įvertinimas.

Ar gerosios bakterijos padeda nuo pilvo pūtimo?

Pilvo pūtimas gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių – mitybos, fermentuojamų angliavandenių, vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo, laktozės netoleravimo ar kitų būklių.

Kai kuriuose probiotikų tyrimuose pastebėtas tam tikrų virškinimo simptomų pagerėjimas, tačiau poveikis nėra vienodas visiems žmonėms ir visoms bakterijoms.

Pradėjus vartoti probiotiką kai kuriems žmonėms pirmomis dienomis dujų ar pilvo pūtimo gali net laikinai padaugėti.

Gerosios bakterijos suaugusiems

Gerosios bakterijos suaugusiems dažniausiai vartojamos kaip maisto papildai virškinimo sistemos ar žarnyno mikrobiotos palaikymo tikslu.

Tačiau sveikam suaugusiajam nėra nustatyta viena universali probiotikų kombinacija, kurią reikėtų vartoti visiems kasdien.

Renkantis probiotiką tikslingiau pirmiausia atsakyti į klausimą, kodėl jis vartojamas – pavyzdžiui, kartu su antibiotikais, dėl konkrečių virškinimo simptomų ar tiesiog kaip bendras maisto papildas.

Probiotikai ir imuninė sistema

Žarnyno mikrobiota glaudžiai sąveikauja su imunine sistema, todėl probiotikų poveikis imuninei funkcijai yra aktyviai tiriamas.

Kai kurie mikroorganizmai laboratoriniuose ir klinikiniuose tyrimuose gali veikti žarnyno barjerą ar imunines reakcijas. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad bet kuris probiotikas „stiprina imunitetą“ ar apsaugo nuo infekcijų.

Todėl konkretaus produkto poveikį geriausia vertinti pagal konkrečių jo padermių klinikinius tyrimus, o ne vien pagal bendrą žodį „probiotikai“.

Probiotikai ir fermentuotas maistas – ar tai tas pats?

Ne visada. Jogurtas, kefyras, raugintos daržovės, kimči, kombučia ir kiti fermentuoti produktai gali turėti gyvų mikroorganizmų, tačiau vien fermentacijos faktas dar nereiškia, kad produktas atitinka probiotiko apibrėžimą.

Kad mikroorganizmas būtų laikomas probiotiku, turi būti įrodyta jo nauda vartojant pakankamą kiekį.

Fermentuotas maistas ir probiotikai

Kuo probiotikai skiriasi nuo prebiotikų?

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai. Prebiotikai – tai medžiagos, kurias tam tikri žarnyno mikroorganizmai gali panaudoti ir kurios gali selektyviai skatinti naudingų mikroorganizmų aktyvumą.

Prebiotikams dažniausiai priskiriamos tam tikros fermentuojamos skaidulos, pavyzdžiui, inulinas ir kai kurie oligosacharidai.

Ką reiškia KSV arba CFU?

Probiotikų produktų etiketėse dažnai nurodomi KSV – kolonijas sudarantys vienetai. Angliškai naudojamas trumpinys CFU – colony-forming units.

Šis skaičius apibūdina gyvybingų mikroorganizmų kiekį produkte.

Pavyzdžiui, 10 × 10⁹ KSV reiškia 10 milijardų kolonijas sudarančių vienetų.

Tačiau didesnis KSV skaičius savaime nereiškia geresnio produkto. Konkretaus probiotiko poveikį lemia ne vien bakterijų skaičius, bet ir padermės, jų gyvybingumas bei tai, ar jos ištirtos konkrečiam tikslui.

Ar daugiau bakterijų rūšių reiškia geresnį probiotiką?

Nebūtinai. Produktas su 15 ar 20 mikroorganizmų rūšių nėra automatiškai veiksmingesnis už produktą su viena ar keliomis gerai ištirtomis padermėmis.

Probiotikų srityje svarbi ne vien mikroorganizmų įvairovė, bet ir konkrečios padermės bei jų kiekis.

Todėl renkantis produktą verta žiūrėti ne tik į didelį skaičių priekinėje etiketės pusėje.

Kaip pasirinkti probiotikų papildą?

Geras probiotikų papildas turėtų pateikti kuo aiškesnę informaciją apie sudėtį.

Ar probiotikus reikia laikyti šaldytuve?

Ne visus. Tai priklauso nuo konkrečių mikroorganizmų, gamybos technologijos ir produkto pakuotės.

Kai kuriuos probiotinius produktus reikia laikyti šaldytuve, o kiti sukurti taip, kad išliktų stabilūs kambario temperatūroje.

Visada reikėtų vadovautis konkrečios pakuotės laikymo instrukcija. Biofitus Gerųjų bakterijų produkto puslapyje nurodoma laikyti produktą vėsioje, sausoje, tamsioje ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Kada geriausia vartoti probiotikus?

Vienos universalios taisyklės, kad visi probiotikai turi būti vartojami ryte, vakare ar būtinai tuščiu skrandžiu, nėra.

Optimalus vartojimas gali priklausyti nuo produkto formulės ir mikroorganizmų atsparumo skrandžio rūgščiai. Todėl geriausia laikytis konkretaus gamintojo vartojimo instrukcijos.

Biofitus Gerųjų bakterijų produkto rekomendacija suaugusiesiems – 1 kapsulė per dieną.

Kiek laiko vartoti gerąsias bakterijas?

Probiotikų vartojimo trukmė priklauso nuo vartojimo tikslo. Klinikiniuose tyrimuose vartojimo laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių.

Vieno universalaus „probiotikų kurso“ visiems nėra.

Jei probiotikas vartojamas dėl konkretaus simptomo ir po kelių savaičių nepastebima jokio pokyčio, verta įvertinti, ar pasirinktas tinkamas produktas ir ar nėra kitos simptomų priežasties.

Ar gerosios bakterijos gali sukelti šalutinį poveikį?

Dauguma sveikų žmonių probiotikus toleruoja gerai. Pirmomis vartojimo dienomis kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvas pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar kiti virškinimo pokyčiai.

Tačiau probiotikai nėra visiškai nerizikingi. Žmonėms, kurių imuninė sistema stipriai nusilpusi, kurie sunkiai serga ar yra hospitalizuoti, infekcijų nuo probiotinių mikroorganizmų rizika gali būti didesnė.

Todėl sunkiai sergantiems arba stipriai imunosupresuotiems žmonėms probiotikus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.

Ar gerosios bakterijos tinka visiems?

Ne visada. Sveikiems suaugusiesiems probiotikai dažniausiai toleruojami gerai, tačiau tam tikroms žmonių grupėms reikia daugiau atsargumo.

Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei žmogus:

• turi stipriai nusilpusią imuninę sistemą;
• serga sunkia ūmine liga;
• yra gydomas ligoninėje;
• turi centrinės venos kateterį;
• neseniai patyrė didelę operaciją;
• vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus.

Biofitus Gerosios bakterijos: sudėtis ir vartojimas

Biofitus Gerosios bakterijos – maisto papildas, kurio vienoje kapsulėje yra 10 × 10⁹ KSV, arba 10 milijardų kolonijas sudarančių vienetų.

Produkto sudėtyje nurodyta 18 bakterijų pozicijų, įskaitant Bifidobacterium animalis lactis, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium infantis, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus gasseri, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus casei, Lactobacillus plantarum, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus salivarius, Enterococcus faecium, Lactococcus lactis ir Streptococcus thermophilus.

Pakuotėje yra 60 kapsulių, o suaugusiesiems rekomenduojama vartoti po 1 kapsulę per dieną. Produkto kilmės šalis – Belgija.

Svarbu tai, kad produkto sudėtyje nurodytos mikroorganizmų rūšys, tačiau ne visoms pateikti konkretūs padermių kodai. Todėl pavienių klinikinių tyrimų apie konkrečias padermes nereikėtų automatiškai priskirti visam šiam produktui.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gerąsias bakterijas

Šaltiniai

1. National Center for Complementary and Integrative Health. Probiotics: Usefulness and Safety. https://www.nccih.nih.gov/health/probiotics-usefulness-and-safety
2. NIH Office of Dietary Supplements. Probiotics – Health Professional Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Probiotics-HealthProfessional/
3. NIH Office of Dietary Supplements. Probiotics – Consumer Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Probiotics-Consumer/
4. International Scientific Association for Probiotics and Prebiotics. Consensus statement on the scope and appropriate use of the term probiotic.
5. Biofitus.lt. Gerosios bakterijos. Produkto sudėtis ir vartojimo informacija.

Pastaba skaitytojui

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie gerąsias bakterijas, probiotikus, žarnyno mikrobiotą ir maisto papildus. Ji nepakeičia gydytojo, vaistininko ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Jei turite stipriai nusilpusią imuninę sistemą, sunkiai sergate, vartojate antibiotikus dėl rimtos infekcijos, esate hospitalizuotas arba turite ilgai trunkančių virškinimo sutrikimų, dėl probiotikų vartojimo pasitarkite su specialistu. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.