
Geležis maiste randama tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktuose, tačiau vien pažvelgti į geležies kiekį gramais nepakanka. Svarbu ir tai, kokios formos geležis maiste yra bei kaip gerai organizmas ją gali pasisavinti.
Jūros gėrybės, mėsa ir kepenys suteikia geriau pasisavinamos heminės geležies. Pupelėse, lęšiuose, tofu, grūduose, riešutuose ir daržovėse esanti geležis daugiausia yra neheminė, kurios absorbcijai didesnę įtaką daro visas valgomas patiekalas. Pavyzdžiui, vitaminas C gali pagerinti jos pasisavinimą, o kai kurie fitatai ir polifenoliai – sumažinti.
Todėl klausimas „kuriuose maisto produktuose daugiausia geležies?“ turi bent du atsakymus: galima lyginti geležies kiekį porcijoje, bet kartu reikia įvertinti ir jos biologinį prieinamumą.
Žemiau pateikta lentelė paremta JAV National Institutes of Health (NIH) ir USDA maisto sudėties duomenimis. Kiekiai nurodyti tipinėse porcijose, todėl juos paprasčiau pritaikyti kasdienėje mityboje nei abstrakčius skaičius „100 gramų produkto“.
Geležis maisto produktuose – lentelė
| Maisto produktas | Porcija | Geležies kiekis | Geležies tipas / pastaba |
|---|---|---|---|
| Geležimi praturtinti pusryčių dribsniai | 1 porcija | apie 18 mg | Neheminė; kiekis labai priklauso nuo konkretaus produkto |
| Virtos austrės | apie 85 g | apie 8 mg | Jūros gėrybės; yra heminės ir neheminės geležies |
| Baltosios pupelės, konservuotos | 1 puodelis | apie 8 mg | Neheminė geležis |
| Jautienos kepenys, keptos | apie 85 g | apie 5 mg | Gerai pasisavinamos geležies šaltinis |
| Lęšiai, virti | ½ puodelio | apie 3 mg | Neheminė; naudinga derinti su vitaminu C |
| Špinatai, virti | ½ puodelio | apie 3 mg | Neheminė; biologinis prieinamumas nėra labai didelis |
| Tofu, kietas | ½ puodelio | apie 3 mg | Neheminė geležis |
| Juodasis šokoladas, 45–69 % kakavos | apie 28 g | apie 2 mg | Neheminė; nėra pagrindinis geležies šaltinis dėl energinės vertės |
| Raudonosios pupelės | ½ puodelio | apie 2 mg | Neheminė geležis |
| Sardinės | apie 85 g | apie 2 mg | Gyvūninės kilmės geležis |
| Avinžirniai, virti | ½ puodelio | apie 2 mg | Neheminė geležis |
| Jautiena, troškinta | apie 85 g | apie 2 mg | Yra heminės geležies, kuri pasisavinama efektyviau |
| Bulvė su odele, kepta | 1 vidutinė | apie 2 mg | Neheminė geležis |
| Anakardžių riešutai | apie 28 g | apie 2 mg | Neheminė geležis |
| Vištiena, kepta | apie 85 g | apie 1 mg | Gyvūninės kilmės geležis |
| Viso grūdo duona | 1 riekė | apie 1 mg | Neheminė; kiekis priklauso nuo receptūros |
| Kietai virtas kiaušinis | 1 didelis | apie 1 mg | Geležies yra, bet kiaušinis nėra pats turtingiausias jos šaltinis |
| Brokoliai, virti | ½ puodelio | apie 1 mg | Neheminė; kartu turi vitamino C |
Pastaba: lentelėje pateikti apytiksliai NIH nurodomi kiekiai tipinėse porcijose. Geležies koncentracija gali skirtis pagal produkto rūšį, veislę, gamintoją, paruošimo būdą ir porcijos dydį. Praturtintų produktų sudėtį visada verta tikrinti etiketėje.
Ar daugiausia geležies tikrai yra kepenyse?
Kepenys dažnai įvardijamos kaip vienas pagrindinių geležies šaltinių, ir tam yra pagrindo. Maždaug 85 g keptų jautienos kepenų NIH lentelėje suteikia apie 5 mg geležies.
Vis dėlto pagal absoliutų geležies kiekį kai kurie produktai gali jas lenkti. Pavyzdžiui, maždaug 85 g austrių pateikiama apie 8 mg geležies, o kai kurie geležimi stipriai praturtinti pusryčių dribsniai vienoje porcijoje gali suteikti net apie 18 mg.
Tačiau tai nėra visiškai lygiavertis palyginimas. Praturtintuose dribsniuose geležis yra pridėta gamybos metu, o kepenyse ir austrėse ji natūraliai yra maisto dalis.
Heminė geležis: kodėl mėsa ir jūros gėrybės išsiskiria?
Gyvūninės kilmės produktuose – ypač mėsoje ir jūros gėrybėse – dalis geležies yra heminės formos. Ji susijusi su hemo struktūra, kuri taip pat yra hemoglobino ir mioglobino dalis.
Heminė geležis paprastai absorbuojama efektyviau nei augalinė neheminė geležis. Be to, jos pasisavinimą mažiau veikia kiti to paties valgio komponentai.
NIH nurodo, kad mišrios mitybos, kurioje yra pakankamai mėsos, jūros gėrybių ir vitamino C, bendras geležies biologinis prieinamumas gali būti maždaug 14–18 %. Vegetarinės mitybos atveju jis vertinamas maždaug 5–12 %.
Šie procentai nėra tikslus kiekvienos porcijos pasisavinimo skaičius – organizmas geležies absorbciją reguliuoja pagal atsargas ir poreikį. Vis dėlto jie gerai parodo, kodėl 3 mg geležies iš vieno produkto nebūtinai prilygsta 3 mg iš kito.
Neheminė geležis – augaliniuose produktuose jos gali būti nemažai
Augalinė mityba tikrai nereiškia, kad geležies joje nėra. Priešingai – pupelėse, lęšiuose, tofu, riešutuose ir kai kuriose daržovėse geležies kiekiai gali būti gana reikšmingi.
Pavyzdžiui, viename puodelyje konservuotų baltųjų pupelių NIH nurodo apie 8 mg geležies. Tai net daugiau nei tipinėje jautienos kepenų porcijoje.
Tačiau pupelėse geležis yra neheminė. Augaliniuose produktuose taip pat gali būti fitatų ir polifenolių, kurie gali sumažinti dalies geležies pasisavinimą.
Todėl lyginant vien skaičius lentelėje lengva padaryti klaidingą išvadą, kad baltosios pupelės geležies požiūriu visada yra „geresnės“ už kepenis. Realiai reikia vertinti ir biologinį prieinamumą.
SUSIJĘS BIOFITUS PRODUKTAS
Vienoje tabletėje yra 15 mg geležies iš geležies fumarato ir 120 mg vitamino C. Formulėje taip pat yra folio rūgšties, vitaminų B12, B6, B2, B1, vario ir kitų medžiagų. Pakuotėje – 90 tablečių.
Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Geležies papildus verta rinktis pagal individualų poreikį ir tyrimų rezultatus.
Kodėl špinatai nėra toks idealus geležies šaltinis, kaip kartais manoma?
Špinatai dažnai tapę beveik geležies simboliu. Virtame pusėje puodelio jų iš tiesų gali būti apie 3 mg geležies – visai nemažas kiekis.
Tačiau špinatuose yra junginių, mažinančių geležies biologinį prieinamumą. Dėl to visas etiketėje ar lentelėje nurodytas geležies kiekis nėra absorbuojamas.
Tai nereiškia, kad špinatai yra prastas maistas. Jie suteikia folatų, karotenoidų ir kitų maistinių medžiagų. Tiesiog jie nėra toks efektyvus geležies šaltinis, kaip būtų galima manyti vertinant tik miligramus.
Lęšiai, pupelės ir avinžirniai – praktiški augaliniai šaltiniai
Ankštiniai produktai yra vienas praktiškiausių būdų reguliariai gauti neheminės geležies.
Jų privalumas ne tik geležies kiekis. Ankštiniai suteikia baltymų, skaidulų, folatų, magnio ir kitų mineralų. Todėl jie gali prisidėti prie bendros mitybos kokybės, net jei geležies pasisavinimas procentiškai mažesnis nei iš mėsos.
Norint pagerinti jų geležies biologinį prieinamumą, svarbu ne vien tai, kiek pupelių ar lęšių dedama į lėkštę. Reikšminga ir tai, kas valgoma kartu.
Vitaminas C padeda pasisavinti augalinę geležį
Vitaminas C, arba askorbo rūgštis, gerina neheminės geležies absorbciją.
Jis padeda geležiai išlikti žarnynui lengviau pasisavinamos formos ir gali sumažinti kai kurių absorbciją slopinančių maisto komponentų poveikį.
Todėl augalinius geležies šaltinius praktiška derinti su vitamino C turinčiais produktais.
Pavyzdžiui:
- lęšiai su paprika ir pomidorais;
- avinžirniai su citrinų sultimis;
- pupelės su šviežiomis daržovėmis;
- tofu su brokoliais ir paprika;
- viso grūdo košė su kiviais ar uogomis.
Toks derinimas dažnai yra prasmingesnis nei bandymas vertinti kiekvieno produkto geležies kiekį atskirai.
Kava ir arbata gali sumažinti neheminės geležies pasisavinimą
Prie geležies turinčio valgio išgeriama stipri arbata ar kava gali veikti priešinga kryptimi nei vitaminas C.
Šiuose gėrimuose esantys polifenoliai gali prisijungti neheminę geležį ir sumažinti jos biologinį prieinamumą.
Tai labiau aktualu žmonėms, kuriems geležies trūksta arba kurių racione geležis beveik visa yra augalinės kilmės. Jei geležies atsargos normalios ir mityba įvairi, vienas kavos puodelis nėra priežastis pradėti labai griežtai kontroliuoti kiekvieną valgį.
Tačiau turint nustatytą geležies stoką gali būti praktiška kavą ir arbatą gerti kitu metu nei pagrindinį geležies turintį patiekalą ar geležies papildą.
Ar kiaušiniai turi daug geležies?
Kiaušiniuose geležies yra, tačiau jų nereikėtų laikyti vienu turtingiausių šaltinių.
NIH lentelėje viename dideliame kietai virtame kiaušinyje nurodoma maždaug 1 mg geležies.
Kiaušiniai gali būti vertinga įvairios mitybos dalis dėl baltymų, cholino, vitamino B12 ir kitų medžiagų, tačiau norint reikšmingai padidinti geležies suvartojimą praktiškiau įtraukti mėsą, jūros gėrybes, ankštinius ar geležimi praturtintus produktus.
Ar pieno produktuose daug geležies?
Ne. Tai vienas dažnesnių klaidingų įsitikinimų.
Pienas, sūris ir daugelis kitų pieno produktų nėra reikšmingi geležies šaltiniai. NIH lentelėje pieno ir kai kurių sūrių porcijose geležies kiekis suapvalinamas iki 0 mg.
Pieno produktai gali būti vertingi kaip baltymų, kalcio, jodo ar vitamino B12 šaltiniai, tačiau geležies poreikiui patenkinti reikalingi kiti produktai.
Ar juodasis šokoladas gali būti geležies šaltinis?
Juodajame šokolade geležies tikrai yra. Maždaug 28 g 45–69 % kakavos šokolado NIH lentelėje nurodoma apie 2 mg.
Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad šokoladas yra optimalus būdas didinti geležies suvartojimą. Tame pačiame produkte yra nemažai energijos, riebalų ir dažnai pridėtinio cukraus.
Jį galima laikyti vienu iš daugelio geležies šaltinių, bet ne pagrindiniu mitybos pagrindu geležies stokai spręsti.
Kas geriau – kepenys ar jautiena?
Pagal geležies kiekį kepenys dažniausiai lenkia įprastą jautienos raumeninę mėsą. NIH lentelėje maždaug 85 g jautienos kepenų yra apie 5 mg geležies, o panašaus dydžio troškintos jautienos porcijoje – apie 2 mg.
Kita vertus, kepenys yra labai koncentruotas kitų mikroelementų šaltinis, ypač iš anksto susiformavusio vitamino A – retinolio.
Dėl to kepenų nereikia valgyti dideliais kiekiais kasdien. Tai ypač aktualu nėštumo metu, kai didelis retinolio kiekis gali būti nepageidaujamas.
Geležies mityboje nebūtina gauti iš vieno „rekordininko“. Daug praktiškiau derinti įvairius šaltinius.
Kiek geležies žmogui reikia per dieną?
Poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir gyvenimo etapo.
NIH nurodo, kad 19–50 metų suaugusiems vyrams rekomenduojama apie 8 mg per dieną, o to paties amžiaus moterims – apie 18 mg per dieną. Nėštumo metu JAV rekomenduojamas kiekis padidėja iki 27 mg per dieną.
Po menopauzės moterų poreikis sumažėja ir priartėja prie vyrų – apie 8 mg per dieną.
Šie skaičiai taip pat padeda suprasti, kodėl viena vienintelė porcija paprastai neturi patenkinti visos paros normos. Geležis surenkama iš skirtingų produktų per visą dieną.
Vegetarams geležies klausimas šiek tiek kitoks
NIH pažymi, kad žmonėms, kurie mėsos, paukštienos ar jūros gėrybių nevalgo, geležies poreikis mitybos planavimo požiūriu gali būti didesnis dėl mažesnio neheminės geležies biologinio prieinamumo.
Tai nereiškia, kad vegetariška mityba automatiškai sukelia geležies stoką. Tačiau joje svarbesnis tampa maisto derinimas.
Lęšiai, pupelės, avinžirniai, tofu, riešutai, sėklos ir praturtinti grūdų produktai gali suteikti nemažai geležies. Kartu valgomi vitamino C turintys produktai padeda didinti jos pasisavinimą.
Ar galima vien iš maisto atstatyti mažą feritiną?
Tai priklauso nuo stokos sunkumo ir priežasties.
Jeigu geležies atsargos tik nedaug sumažėjusios ir priežastis yra nepakankamas geležies kiekis maiste, mitybos korekcija gali būti svarbi problemos sprendimo dalis.
Tačiau esant ryškiai geležies stokai ar geležies stokos anemijai, vien maistas gali būti per lėtas būdas atkurti atsargas. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti geležies preparatą ir tinkamą dozę.
Dar svarbiau išsiaiškinti kodėl feritinas sumažėjo. Priežastis gali būti gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinimo trakto, nėštumas, ribota mityba, celiakija, kitos malabsorbcijos būklės ar keli veiksniai kartu.
Ar mažas hemoglobinas visada reiškia geležies trūkumą?
Ne.
Geležies stoka yra viena dažniausių mažakraujystės priežasčių, tačiau ne vienintelė. Mažą hemoglobiną gali lemti vitamino B12 ar folatų stoka, lėtinės ligos, inkstų ligos, kraujavimas, genetinės būklės ir kitos priežastys.
Dėl to geležies papildų nereikėtų pradėti vartoti vien remiantis nuovargiu ar vienu sumažėjusiu hemoglobino rodikliu.
Geležies atsargoms dažnai vertinamas feritinas, o prireikus atliekami ir kiti tyrimai.
Maistas ir „Geležis +“ – kaip skiriasi geležies kiekiai?
Biofitus „Geležis +“ vienoje tabletėje yra 15 mg geležies iš geležies fumarato. Tai yra koncentruotas kiekis, kurį būtų netikslu tiesiogiai lyginti su viena konkretaus maisto porcija, nes skiriasi geležies forma, biologinis prieinamumas ir pats produkto naudojimo tikslas.
Formulėje taip pat yra 120 mg vitamino C, kuris gerina geležies absorbciją. Be to, produkte yra folio rūgšties, vitaminų B12, B6 ir B2 bei vario – maistinių medžiagų, turinčių skirtingas funkcijas kraujodaros ar geležies apykaitos procesuose.
Produkto informacijoje suaugusiesiems rekomenduojama viena tabletė per dieną. Maisto papildas nėra skirtas pakeisti geležies turintį maistą, o pagal dabartinę gamintojo informaciją jis nerekomenduojamas nėščioms ir žindančioms moterims bei jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Kaip praktiškai sudaryti geležies turtingesnę dieną?
Geležies kiekį mityboje nebūtina didinti valgant tą patį produktą kelis kartus per dieną.
Pusryčiams galima rinktis geležimi praturtintą košę ar grūdų produktą ir pridėti uogų ar kivį. Pietums – lęšius, pupeles arba mėsą su vitamino C turinčiomis daržovėmis. Vakarienei – tofu, žuvį, jūros gėrybes ar kitą baltymų šaltinį kartu su daržovėmis.
Taip per dieną susidaro keli skirtingi geležies šaltiniai, o kartu gaunama ir baltymų, skaidulų, folatų, vitamino C bei kitų mikroelementų.
Toks modelis paprastai naudingesnis nei bandymas rasti vieną „daugiausiai geležies turintį produktą“ ir valgyti tik jį.
Ką verta prisiminti apie geležį maiste?
Didelis geležies kiekis lentelėje dar nereiškia, kad visas jis bus pasisavintas. Heminė geležis iš mėsos ir jūros gėrybių paprastai pasisavinama efektyviau nei neheminė geležis iš augalinių produktų.
Augaliniuose produktuose geležies gali būti labai daug – ypač pupelėse, lęšiuose, tofu ir kai kuriuose praturtintuose grūdų produktuose. Jų geležies pasisavinimą galima pagerinti tame pačiame valgyme vartojant vitamino C turinčių produktų.
Jei įtariama tikra geležies stoka, mitybos lentelė nepakeičia feritino, hemoglobino ir kitų tyrimų. Svarbu nustatyti ne tik kiek geležies valgoma, bet ir kodėl jos atsargos organizme gali būti sumažėjusios.
Dažniausiai užduodami klausimai apie geležį maiste
Kuriame maisto produkte yra daugiausia geležies?
Tai priklauso nuo pasirinkto produkto ir porcijos. Tarp itin geležies turtingų produktų yra geležimi praturtinti pusryčių dribsniai, austrės, baltosios pupelės ir kepenys. Tačiau jų geležies biologinis prieinamumas skiriasi.
Kuri mėsa turi daugiausia geležies?
Subproduktai, ypač kepenys, paprastai turi daugiau geležies nei įprasta raumeninė mėsa. NIH lentelėje apie 85 g jautienos kepenų yra maždaug 5 mg geležies, o panašioje troškintos jautienos porcijoje – apie 2 mg.
Kokiuose augaliniuose produktuose daug geležies?
Geri šaltiniai yra baltosios ir raudonosios pupelės, lęšiai, avinžirniai, tofu, riešutai, sėklos, kai kurios žaliosios daržovės bei geležimi praturtinti grūdų produktai.
Ar špinatuose daug geležies?
Virtame ½ puodelio špinatų yra apie 3 mg geležies, tačiau jos biologinis prieinamumas nėra toks didelis, nes špinatuose yra absorbciją veikiančių augalinių junginių.
Ar kiaušiniuose yra daug geležies?
Geležies yra, tačiau kiekis nėra labai didelis. Viename dideliame kietai virtame kiaušinyje NIH nurodo apie 1 mg geležies.
Kas padeda pasisavinti geležį iš augalinio maisto?
Vitaminas C gerina neheminės geležies absorbciją. Todėl lęšius, pupeles, tofu ar kitus augalinius geležies šaltinius naudinga derinti su paprikomis, kiviais, citrusiniais vaisiais, pomidorais, uogomis ar kitais vitamino C turinčiais produktais.
Ar kava mažina geležies pasisavinimą?
Kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai gali sumažinti neheminės geležies absorbciją. Tai gali būti aktualu esant geležies stokai, todėl tokiais atvejais kavą ar arbatą praktiška atskirti nuo geležies turinčio valgio ar papildo.
Ar geležies trūkumą galima nustatyti vien pagal nuovargį?
Ne. Nuovargis turi daug galimų priežasčių. Geležies atsargoms vertinti dažnai tiriamas feritinas, o mažakraujystei – hemoglobinas ir kiti bendro kraujo tyrimo rodikliai.
Šaltiniai
- NIH Office of Dietary Supplements. Iron – Health Professional Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-HealthProfessional/
- NIH Office of Dietary Supplements. Iron – Consumer Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-Consumer/
- USDA FoodData Central. Food composition database. https://fdc.nal.usda.gov/
- European Commission. EU Register of nutrition and health claims made on foods. https://food.ec.europa.eu/food-safety/labelling-and-nutrition/nutrition-and-health-claims/eu-register-health-claims_en
- Biofitus.lt. Geležis +. Produkto sudėtis, vartojimas ir įspėjimai. https://biofitus.lt/maisto-papildai/gelezis
Pastaba skaitytojui
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiami maisto produktų geležies kiekiai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo produkto rūšies, porcijos, gamybos ir paruošimo būdo. Straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei nustatytas sumažėjęs feritinas, hemoglobinas ar kiti kraujo rodiklių pokyčiai, svarbu įvertinti geležies stokos priežastį ir individualų gydymo poreikį. Geležies papildų nereikėtų vartoti ilgą laiką vien pagal nuovargį ar kitus nespecifinius simptomus.










