Statinai nuo cholesterolio: kada skiriami, kaip veikia ir ką svarbu žinoti?

Statinai nuo cholesterolio yra vieni dažniausiai skiriamų vaistų žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs MTL cholesterolis arba kuriems yra didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Jie gali būti skiriami po infarkto, insulto, stento įdėjimo, sergant ateroskleroze, diabetu, šeimine hipercholesterolemija arba tada, kai pagal rizikos vertinimą matyti, kad vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti.

Cholesterolis pats savaime nėra blogis. Organizmui jo reikia hormonų, vitamino D, ląstelių membranų ir tulžies rūgščių gamybai. Problema atsiranda tada, kai kraujyje ilgą laiką yra per daug MTL cholesterolio, dar vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu. Jis gali kauptis kraujagyslių sienelėse, skatinti aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir didinti infarkto, insulto bei periferinių arterijų ligos riziką.

Statinai mažina MTL cholesterolį veikdami kepenyse, kur gaminama didelė cholesterolio dalis. Jie slopina fermentą, dalyvaujantį cholesterolio gamyboje, todėl kepenys aktyviau pašalina MTL cholesterolį iš kraujo. Dėl to kraujyje sumažėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, o ilgainiui gali mažėti kraujagyslių įvykių rizika.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra statinai nuo cholesterolio, kada jie skiriami, kaip jie veikia organizmą, kuo skiriasi MTL, DTL ir trigliceridai, ar statinų reikia vartoti visą gyvenimą, kokie galimi šalutiniai poveikiai, ar statinai kenkia kepenims, kokius tyrimus verta aptarti ir ką svarbu žinoti prieš pradedant ar nutraukiant gydymą.

Kas yra statinai nuo cholesterolio?

Statinai yra receptiniai vaistai, skirti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, pirmiausia MTL cholesterolį. Jie priklauso vaistų grupei, kuri slopina HMG-CoA reduktazę - fermentą, dalyvaujantį cholesterolio gamyboje kepenyse. Dėl šio poveikio kepenys pradeda aktyviau „surinkti“ MTL cholesterolį iš kraujo.

Dažniausiai vartojami statinai yra atorvastatinas, rosuvastatinas, simvastatinas, pravastatinas, fluvastatinas, pitavastatinas ir kiti. Skiriasi jų stiprumas, dozės, sąveikos su kitais vaistais, vartojimo laikas ir tinkamumas konkrečiam žmogui. Todėl statinas parenkamas individualiai, o ne vien pagal tai, kuris pavadinimas dažniausiai minimas internete.

Mayo Clinic nurodo, kad statinai gali sumažinti cholesterolį blokuodami medžiagą, kurios organizmui reikia cholesterolio gamybai. Taip pat pažymima, kad jų nauda neapsiriboja vien cholesterolio mažinimu - jie siejami su mažesne širdies ligų ir insulto rizika.

Kuo pavojingas padidėjęs cholesterolis?

Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jaustis gerai, bet kraujagyslėse ilgą laiką gali vykti aterosklerozės procesas. Aterosklerozė reiškia, kad kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės plokštelės, kurios siaurina kraujagysles arba gali plyšti ir sukelti krešulio formavimąsi.

Jei krešulys užkemša širdies kraujagyslę, gali ištikti infarktas. Jei užkemšama smegenų kraujagyslė, gali ištikti insultas. Jei pažeidžiamos kojų kraujagyslės, gali vystytis periferinių arterijų liga, kojų skausmas einant, blogesnis žaizdų gijimas ir kitos komplikacijos.

Cholesterolio rizika priklauso ne tik nuo bendro cholesterolio. Svarbu MTL cholesterolis, DTL cholesterolis, trigliceridai, kraujospūdis, rūkymas, diabetas, amžius, lytis, inkstų funkcija, šeiminė istorija, ankstesni širdies ir kraujagyslių įvykiai ir kiti veiksniai. Todėl du žmonės su panašiu cholesterolio skaičiumi gali turėti labai skirtingą gydymo planą.

MTL, DTL ir trigliceridai: ką jie reiškia?

Lipidograma dažniausiai parodo bendrą cholesterolį, MTL cholesterolį, DTL cholesterolį ir trigliceridus. MTL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“, nes jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. DTL cholesterolis dažnai vadinamas „geruoju“, nes dalyvauja cholesterolio pernašoje iš audinių į kepenis, tačiau vien aukštas DTL ne visada panaikina kitų rizikos veiksnių poveikį.

Trigliceridai yra kita kraujo riebalų rūšis. Jie gali didėti dėl perteklinių kalorijų, alkoholio, daug cukraus, antsvorio, diabeto, skydliaukės sutrikimų, inkstų ligų, kai kurių vaistų ar genetinių priežasčių. Labai dideli trigliceridai gali didinti pankreatito riziką, o vidutiniai padidėjimai dažnai rodo metabolinę riziką.

Statinai pirmiausia skirti MTL cholesterolio mažinimui, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali paveikti ir kitus lipidų rodiklius. Jei pagrindinė problema yra labai dideli trigliceridai, gydymo planas gali būti kitoks ir apimti mitybą, alkoholio ribojimą, cukraus kontrolę, svorio mažinimą ar kitus vaistus.

Pagrindiniai lipidogramos rodikliai

Kada skiriami statinai nuo cholesterolio?

Statinai gali būti skiriami dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji - antrinė prevencija, kai žmogus jau sirgo infarktu, insultu, turi stentą, aterosklerozę ar kitą kraujagyslių ligą. Tokiais atvejais statinai dažnai yra labai svarbi ilgalaikio gydymo dalis, nes siekiama mažinti pakartotinių įvykių riziką.

Antroji - pirminė prevencija, kai žmogus dar neturėjo infarkto ar insulto, bet jo rizika ateityje yra padidėjusi. Gydytojas vertina amžių, cholesterolio rodiklius, kraujospūdį, rūkymą, diabetą, inkstų ligas, šeimos istoriją, kūno svorį ir kitus veiksnius. Kartais statinai skiriami net tada, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai, nes tikslas yra išvengti būsimos komplikacijos.

Statinai taip pat gali būti skiriami sergant šeimine hipercholesterolemija - genetine būkle, kai MTL cholesterolis būna labai aukštas nuo jauno amžiaus. Tokiu atveju vien mitybos pokyčių dažnai nepakanka, nes didelę cholesterolio dalį lemia paveldima apykaita.

Ar visiems su padidėjusiu cholesteroliu reikia statinų?

Ne. Ne kiekvienam žmogui, kurio cholesterolis šiek tiek padidėjęs, automatiškai reikia statinų. Sprendimas priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Jei rizika maža, gydytojas gali pirmiausia rekomenduoti mitybos, fizinio aktyvumo, svorio, rūkymo ir alkoholio korekciją, o vėliau pakartoti tyrimus.

Jei rizika didelė, vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti arba jie gali būti derinami su statinais. Pavyzdžiui, žmogui po infarkto statinas gali būti reikalingas net tada, kai cholesterolis nėra itin aukštas, nes tikslas yra sumažinti pakartotinio įvykio riziką.

Štai kodėl nereikėtų lyginti savo gydymo su kaimyno ar interneto komentaru. Vienam žmogui statinas gali būti labai reikalingas, kitam - galima pradėti nuo gyvenimo būdo. Svarbus ne tik cholesterolio skaičius, bet ir visa rizikos istorija.

Kaip greitai statinai sumažina cholesterolį?

Cholesterolio pokyčiai paprastai vertinami ne kitą dieną, o po kelių savaičių ar mėnesių, pagal gydytojo planą. Dažnai lipidograma kartojama tam, kad būtų matyti, ar MTL cholesterolis mažėja ir ar pasiekiamas individualus tikslas. Tikslas priklauso nuo rizikos: kuo rizika didesnė, tuo griežtesnio MTL cholesterolio mažinimo gali reikėti.

HEART UK nurodo, kad statinai dažnai veikia labai gerai ir gali sumažinti MTL cholesterolį apie 30 procentų, o kai kuriais atvejais, vartojant dideles dozes, net apie 50 procentų. Vis dėlto konkretus atsakas priklauso nuo statino tipo, dozės, vartojimo reguliarumo, mitybos, genetikos ir kitų veiksnių.

Jei cholesterolis nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi, gydytojas gali klausti, ar vaistas vartojamas reguliariai, ar nėra sąveikų, ar laikomasi mitybos plano, ar nėra skydliaukės sutrikimų, diabeto, inkstų ligos ar paveldimo cholesterolio sutrikimo. Kartais gali reikėti didinti dozę, keisti vaistą arba pridėti kitą cholesterolį mažinantį vaistą.

Ar statinai pakeičia mitybą ir judėjimą?

Ne. Statinai gali veiksmingai mažinti MTL cholesterolį, bet jie nepakeičia širdžiai palankaus gyvenimo būdo. Mityba, fizinis aktyvumas, svorio valdymas, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio kontrolė, miegas ir alkoholio ribojimas išlieka labai svarbūs.

Mityboje dažniausiai rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, rinktis daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų, žuvies, alyvuogių aliejaus, skaidulų turinčių produktų. Ypač naudingos gali būti tirpios skaidulos, kurių yra avižose, miežiuose, ankštiniuose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse.

Fizinis aktyvumas padeda kraujospūdžiui, gliukozės apykaitai, svoriui, trigliceridams, bendrai savijautai ir širdies rizikai. Net jei statinas sumažina MTL cholesterolį, nejudrumas, rūkymas, didelis alkoholio kiekis ar nekontroliuojamas diabetas vis tiek gali didinti kraujagyslių ligų riziką.

Kokie galimi statinų šalutiniai poveikiai?

Statinai daugeliui žmonių yra gerai toleruojami, bet šalutinis poveikis galimas. Dažniausiai aptariami raumenų skausmai, maudimas, silpnumas ar mėšlungis. Taip pat kai kuriems žmonėms gali pasireikšti virškinimo simptomai, pykinimas, galvos skausmas, nuovargis, miego pokyčiai ar kepenų fermentų pokyčiai.

Mayo Clinic pabrėžia, kad statinai daugumai žmonių yra veiksmingi ir saugūs, tačiau galimi šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, raumenų skausmas, virškinimo problemos, kai kurie kognityviniai nusiskundimai ir retai - kepenų pažeidimas. Taip pat pabrėžiama, kad įtariant šalutinį poveikį nereikėtų tiesiog nustoti vartoti statino, o reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Jei šalutinis poveikis įtariamas, gydytojas gali pasiūlyti patikrinti kreatinkinazę, kepenų fermentus, skydliaukę, vitaminą D, vaistų sąveikas, pakeisti dozę ar statiną. Žmogus, netoleruojantis vieno statino, nebūtinai netoleruos visų cholesterolį mažinančių vaistų.

Statinai ir raumenų skausmas

Raumenų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės nerimauja vartodami statinus. Jis gali pasireikšti kaip maudimas, tempimas, silpnumas, mėšlungis ar neįprastas raumenų nuovargis. Kartais simptomai atsiranda pradėjus vaistą, padidinus dozę arba pradėjus vartoti kitą sąveikaujantį vaistą.

Vis dėlto raumenų skausmai turi daug galimų priežasčių. Juos gali sukelti fizinis krūvis, dehidratacija, vitamino D trūkumas, skydliaukės sutrikimai, infekcijos, stresas, miego trūkumas, kiti vaistai ar raumenų ligos. Todėl ne visada galima automatiškai nuspręsti, kad raumenų skausmą sukėlė statinas.

Labai retas, bet svarbus šalutinis poveikis yra rabdomiolizė - sunkus raumenų pažeidimas. Įspėjamieji požymiai yra labai stiprus raumenų skausmas ar silpnumas, tamsus kolos spalvos šlapimas, bloga savijauta, karščiavimas ar silpnumas. Tokiais atvejais reikia skubios medicininės pagalbos.

Ar statinai kenkia kepenims?

Statinai veikia kepenyse, todėl kepenų klausimas yra natūralus. Jie gali padidinti kepenų fermentus, tačiau rimtas statinų sukeltas kepenų pažeidimas yra retas. FDA nurodo, kad sunkūs kepenų pažeidimo atvejai vartojant statinus yra reti ir nenuspėjami, o kepenų fermentai turėtų būti tikrinami prieš pradedant statinus ir vėliau tada, kai tai kliniškai reikalinga.

Jei žmogus turi riebalinę kepenų ligą, padidėjusius kepenų fermentus, vartoja alkoholį, daug vaistų ar papildų, kepenų saugumo klausimas turi būti aptartas individualiai. Svarbu suprasti, kad kepenų fermentų pokyčius gali sukelti ne tik statinai, bet ir alkoholis, riebalinė kepenų liga, virusiniai hepatitai, vaistai, papildai, tulžies takų problemos ar intensyvus fizinis krūvis.

Jei vartojant statinus atsiranda gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, stiprus niežulys, pykinimas, skausmas dešinėje pašonėje ar stiprus nuovargis, reikia kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai neturėtų būti ignoruojami ar sprendžiami „kepenų valymo“ papildais.

Statinai ir cukraus apykaita

Statinai gali šiek tiek padidinti gliukozės kiekį kraujyje arba 2 tipo diabeto riziką, ypač žmonėms, kurie jau turi prediabetą, antsvorio, pilvo riebalų, metabolinį sindromą ar kitų diabeto rizikos veiksnių. FDA statinų saugumo informacijoje nurodoma, kad etiketėse įtraukta informacija apie galimą HbA1c ir gliukozės padidėjimą.

Vis dėlto daugeliui žmonių, kuriems skiriami statinai dėl didelės širdies ir kraujagyslių rizikos, galima nauda paprastai viršija šią nedidelę riziką. Tai ypač aktualu žmonėms po infarkto, insulto, sergantiems diabetu ar turintiems aterosklerozę.

Jei turite prediabetą ar diabetą, statinų vartojimas nereiškia, kad gydymas netinkamas. Tiesiog svarbu stebėti gliukozę, HbA1c, svorį, mitybą ir fizinį aktyvumą. Gydytojas gali parinkti tinkamiausią gydymo ir stebėjimo planą.

Ar statinus reikia vartoti visą gyvenimą?

Statinai dažnai skiriami ilgalaikiam vartojimui, nes jie veikia tol, kol vartojami. Jei vaistas nutraukiamas, MTL cholesterolis dažnai grįžta į ankstesnį lygį, nebent tuo metu įvyko dideli ir ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai arba buvo kita priežastis. Todėl gydytojas dažnai kalba apie ilgalaikį planą, o ne trumpą kursą.

Žmonėms po infarkto, insulto ar turintiems ryškią aterosklerozę statinai dažnai reikalingi ilgai, nes rizika išlieka. Žmonėms, kuriems statinas skirtas pirminėje prevencijoje, planas gali būti peržiūrimas pagal lipidogramą, riziką, šalutinį poveikį, svorį, mitybą, kraujospūdį ir kitus veiksnius.

Svarbiausia - statinų nenutraukti savarankiškai. Jei cholesterolio rodikliai pagerėjo, tai gali reikšti, kad vaistas veikia. Nutraukus gydymą be plano, rodikliai gali vėl pablogėti. Jei norite mažinti dozę ar svarstyti nutraukimą, aptarkite tai su gydytoju.

Ką daryti, jei statinas netinka?

Jei vartojant statiną atsiranda šalutinis poveikis, tai nereiškia, kad nėra jokių sprendimų. Gydytojas gali pasiūlyti sumažinti dozę, pakeisti statiną, vartoti kitokiu režimu, įvertinti vaistų sąveikas, patikrinti kreatinkinazę, kepenų fermentus, TSH, vitaminą D ar kitus rodiklius. Kartais raumenų simptomus lemia ne statinas, o kita koreguojama priežastis.

Jei keli statinai netoleruojami, gali būti svarstomi kiti cholesterolį mažinantys vaistai, pavyzdžiui, ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai ar kitos priemonės, priklausomai nuo rizikos ir prieinamumo. Tačiau pasirinkimas turi būti individualus ir paremtas gydytojo sprendimu.

Labai svarbu apie šalutinį poveikį pranešti, o ne tyliai nutraukti vaistą. Nutraukimas be alternatyvos gali būti rizikingas žmonėms, kuriems statinas skirtas dėl didelės širdies ir kraujagyslių rizikos.

Vaistų ir papildų sąveikos

Statinai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, papildais ir maisto produktais. Vienas žinomas pavyzdys yra greipfrutai ar greipfrutų sultys, kurie gali būti svarbūs vartojant kai kuriuos statinus, nes gali padidinti vaisto kiekį kraujyje. Tačiau tai priklauso nuo konkretaus statino, todėl reikia vadovautis vaisto lapeliu ir specialisto patarimu.

Sąveikos gali būti svarbios vartojant kai kuriuos antibiotikus, priešgrybelinius vaistus, fibratus, širdies ritmo vaistus, imunosupresantus, vaistus nuo ŽIV, kraują skystinančius vaistus ir kitus preparatus. Taip pat reikia paminėti papildus, ypač raudonųjų mielių ryžius, dideles niacino dozes, žolinius mišinius, „detoks“ produktus ir sporto papildus.

Jei vartojate statiną, gydytojui ir vaistininkui verta parodyti visą vartojamų vaistų ir papildų sąrašą. Tai ypač svarbu, jei atsirado raumenų skausmas, silpnumas, tamsus šlapimas, kepenų fermentų pokyčiai ar neįprasta savijauta.

Kokius tyrimus verta aptarti vartojant statinus nuo cholesterolio?

Pagrindinis tyrimas yra lipidograma, kuri parodo, ar mažėja MTL cholesterolis ir ar pasiektas gydymo tikslas. Prieš pradedant statinus dažnai vertinami kepenų fermentai, o vėliau jie kartojami pagal gydytojo sprendimą, ypač jei atsiranda simptomų ar yra kepenų rizikos veiksnių.

Jei atsiranda raumenų simptomų, gali būti svarbi kreatinkinazė. Jei yra diabeto rizika, stebima gliukozė ir HbA1c. Jei cholesterolis labai didelis nuo jauno amžiaus arba šeimoje buvo ankstyvų infarktų, gali būti svarstoma šeiminės hipercholesterolemijos galimybė.

Tyrimų planas turi būti individualus. Vienam žmogui pakanka lipidogramos ir periodinės priežiūros, kitam reikia platesnio ištyrimo dėl kepenų, raumenų, skydliaukės, inkstų, diabeto ar genetinių priežasčių.

Tyrimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju

Ar galima statinus vartoti su papildais nuo cholesterolio?

Kai kurie žmonės, pradėję statinus, kartu vartoja papildus nuo cholesterolio, pavyzdžiui, raudonųjų mielių ryžius, niaciną, omega-3, skaidulas, augalinius sterolius ar įvairius žolinius mišinius. Ne visi papildai vienodai rizikingi, tačiau savarankiškai derinti kelias cholesterolį veikiančias priemones nėra gera idėja.

Raudonųjų mielių ryžiai gali turėti medžiagų, panašių į statinus, todėl kartu su statinu gali didėti šalutinio poveikio, ypač raumenų ar kepenų, rizika. Didelės niacino dozės taip pat gali turėti šalutinių poveikių ir sąveikų. Skaidulos ar augaliniai steroliai dažnai yra saugesnė mitybos kryptis, bet net ir juos verta derinti su vaistininku, jei vartojate daug vaistų.

Jei norite papildų, pirmiausia aptarkite tikslą: ar norite mažinti MTL, trigliceridus, gerinti mitybą, padidinti skaidulas, ar tiesiog „natūraliai“ pakeisti vaistą. Papildai neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų statinų, jei jie skirti dėl didelės rizikos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei cholesterolio rodikliai padidėję ir nežinote savo širdies bei kraujagyslių rizikos, jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų, jei sergate diabetu, inkstų liga, turite aukštą kraujospūdį, rūkote arba jau buvote patyrę kraujagyslių įvykį. Tokiais atvejais statinų poreikis turi būti vertinamas individualiai.

Jei jau vartojate statinus, kreipkitės, jei atsirado stiprus raumenų skausmas, silpnumas, tamsus šlapimas, gelta, šviesios išmatos, stiprus niežulys, pykinimas, skausmas dešinėje pašonėje, alerginė reakcija ar neįprastas savijautos pablogėjimas. Taip pat svarbu kreiptis, jei norite nutraukti vaistą arba perskaitę atsiliepimų pradėjote abejoti gydymu.

Statinai nuo cholesterolio turi būti vertinami ne kaip bausmė ar silpnumo ženklas, o kaip viena iš priemonių mažinti riziką. Tinkamai parinktas gydymas, mityba, judėjimas, kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė gali veikti kartu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie statinus nuo cholesterolio

Šaltiniai

1. NHS. Statins. https://www.nhs.uk/medicines/statins/
2. Mayo Clinic. Statins: Are these cholesterol-lowering drugs right for you? https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-cholesterol/in-depth/statins/art-20045772
3. Mayo Clinic. Statin side effects: Weigh the benefits and risks. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-cholesterol/in-depth/statin-side-effects/art-20046013
4. U.S. Food and Drug Administration. FDA Drug Safety Communication: Important safety label changes to cholesterol-lowering statin drugs. https://www.fda.gov/drugs/drug-safety-and-availability/fda-drug-safety-communication-important-safety-label-changes-cholesterol-lowering-statin-drugs
5. HEART UK. Statins and cholesterol medicine. https://www.heartuk.org.uk/getting-treatment/statins
6. American Heart Association. Statin Safety and Associated Adverse Events: A Scientific Statement. https://professional.heart.org/en/guidelines-statements/statin-safety-and-associated-adverse-events-a-scientific-statement-from-theatvbd1800007
7. MedlinePlus. Statins. https://medlineplus.gov/statins.html
8. National Heart, Lung, and Blood Institute. High Blood Cholesterol. https://www.nhlbi.nih.gov/health/high-blood-cholesterol
9. American College of Cardiology. Cholesterol Guidelines. https://www.acc.org/Guidelines
10. European Society of Cardiology. Dyslipidaemias guidelines and patient resources. https://www.escardio.org/

Pastaba skaitytojui

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie statinus nuo cholesterolio, MTL cholesterolį, lipidogramą, širdies ir kraujagyslių riziką, šalutinį poveikį, kepenų saugumą, raumenų simptomus, tyrimus, papildus ir gyvenimo būdo priemones. Ji nepakeičia gydytojo, kardiologo, šeimos gydytojo, endokrinologo, gastroenterologo, hepatologo, vaistininko, dietologo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Statinų nepradėkite, nekeiskite dozės ir nenutraukite savarankiškai. Jei vartojant statinus atsirado stiprus raumenų skausmas ar silpnumas, tamsus šlapimas, gelta, šviesios išmatos, stiprus niežulys, skausmas dešinėje pašonėje, alerginė reakcija, krūtinės skausmas, dusulys ar insulto požymiai, kreipkitės į gydytoją ar skubią medicinos pagalbą. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.