Kodėl nepasisavina vitamino D: priežastys, tyrimai ir ką daryti?
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, svarbus normaliai kaulų, dantų, raumenų, imuninės sistemos ir kalcio apykaitos funkcijai. Jis gali būti gaminamas odoje veikiant saulės spinduliams, gaunamas su maistu arba vartojamas maisto papildų forma. Vis dėlto kai kuriems žmonėms net vartojant vitaminą D kraujo tyrimai išlieka žemi, todėl kyla klausimas: kodėl nepasisavina vitaminas D?
Vitamino D pasisavinimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbu ne tik tai, kiek vitamino D suvartojama, bet ir kaip jis vartojamas, ar maiste yra riebalų, ar nėra virškinimo sutrikimų, ar tinkamai veikia kepenys ir inkstai, ar nevartojami tam tikri vaistai ir ar dozė atitinka individualų poreikį. Kartais problema būna ne pats pasisavinimas, o per maža dozė, nenuoseklus vartojimas arba netiksliai suprasta produkto etiketė.
Vitamino D kiekis organizme dažniausiai vertinamas pagal 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, kraujo tyrimą. Jei tyrimas rodo žemą kiekį, svarbu neskubėti savarankiškai didinti dozės. Pirmiausia verta įvertinti galimas priežastis, kodėl vitamino D kiekis nekyla, ir pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl gali nepasisavinti vitaminas D, kokios sveikatos būklės ir vaistai gali turėti įtakos jo kiekiui, kaip teisingai vartoti vitaminą D, kada verta atlikti kraujo tyrimą ir ką daryti, jei vitamino D trūkumas kartojasi.
Kodėl nepasisavina vitaminas D?
Kai žmogus sako, kad „nepasisavina vitaminas D“, dažniausiai tai reiškia, kad nepaisant papildų vartojimo 25(OH)D kraujo tyrimo rezultatas išlieka žemas. Tačiau priežasčių gali būti daug. Vienais atvejais vitaminas D tikrai prasčiau pasisavinamas žarnyne, kitais - jo vartojama per mažai, vartojimas nenuoseklus arba poreikis yra didesnis nei įprastai.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl jo pasisavinimas susijęs su riebalų virškinimu ir įsisavinimu. Jei žmogus vartoja vitaminą D visiškai tuščiu skrandžiu, su labai liesu maistu arba turi riebalų malabsorbciją, vitamino D kiekis gali kilti lėčiau. Vis dėlto dalis vitamino D pasisavinama ir be riebalų, todėl kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.
Taip pat svarbu suprasti, kad vitamino D kiekis kraujyje priklauso ne tik nuo pasisavinimo žarnyne. Po pasisavinimo vitaminas D turi būti apdorojamas kepenyse ir inkstuose, todėl kai kurios kepenų, inkstų ar medžiagų apykaitos būklės gali turėti įtakos rezultatams. Be to, kai kurie vaistai gali keisti vitamino D apykaitą arba mažinti jo pasisavinimą.
Dažniausios priežastys, kodėl vitamino D kiekis gali nekilti
- Vitaminas D vartojamas nereguliariai arba pamirštamas.
- Pasirinkta per maža dozė pagal individualų poreikį.
- Papildas vartojamas su labai liesu maistu arba tuščiu skrandžiu.
- Yra riebalų pasisavinimo sutrikimų.
- Turima virškinimo ligų, pavyzdžiui, celiakija ar uždegiminė žarnyno liga.
- Vartojami vaistai, kurie gali mažinti vitamino D pasisavinimą ar keisti jo apykaitą.
- Yra kepenų, inkstų ar kalcio apykaitos sutrikimų.
- Didesnis poreikis dėl kūno masės, amžiaus, mažo buvimo saulėje ar kitų veiksnių.
- Netiksliai suprasta produkto etiketė, pavyzdžiui, supainioti mikrogramai ir TV.
Susijęs Biofitus produktas
Maisto papildas su vitaminu D3 alyvuogių aliejaus pagrindu. Pakuotėje – 120 kapsulių, vienoje kapsulėje – 100 µg (4000 TV) vitamino D3.
Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Vitaminas D ir riebalų pasisavinimas
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl jo pasisavinimas priklauso nuo virškinimo sistemos gebėjimo įsisavinti riebalus. Kai riebalai virškinami ir įsisavinami normaliai, vitaminas D lengviau patenka į organizmą. Jei riebalų pasisavinimas sutrikęs, gali būti sunkiau palaikyti pakankamą vitamino D kiekį.
Riebalų malabsorbcija gali būti susijusi su įvairiomis būklėmis. Tarp jų minimos kai kurios kepenų ligos, tulžies apykaitos sutrikimai, cistinė fibrozė, celiakija, Krono liga, opinis kolitas, kasos nepakankamumas ar būklės po tam tikrų virškinimo trakto operacijų. Tokiais atvejais gali prasčiau pasisavinti ne tik vitaminas D, bet ir kiti riebaluose tirpūs vitaminai: A, E ir K.
Jei žmogus turi lėtinį viduriavimą, riebias, blizgias ar sunkiai nuplaunamas išmatas, pilvo pūtimą, nepaaiškinamą svorio kritimą, ilgalaikį maisto netoleravimą ar žinomą virškinimo ligą, vitamino D trūkumas turėtų būti vertinamas kartu su gydytoju.
Vartojimas tuščiu skrandžiu arba su labai liesu maistu
Kartais priežastis, kodėl vitaminas D „neveikia“, yra paprastesnė - jis vartojamas netinkamu metu arba netinkamomis sąlygomis. Kadangi vitaminas D tirpus riebaluose, jį dažnai patogu vartoti su maistu, kuriame yra riebalų. Tai gali būti pusryčiai, pietūs ar vakarienė su kiaušiniais, žuvimi, avokadu, riešutais, alyvuogių aliejumi, pieno produktais ar kitu riebalų turinčiu maistu.
Vartojant vitaminą D tuščiu skrandžiu arba kartu su labai liesu maistu, kai kuriems žmonėms jo pasisavinimas gali būti mažiau efektyvus. Tai nebūtinai reiškia, kad vitaminas D visai nepasisavina, tačiau vartojimas su maistu gali būti praktiškesnis būdas palaikyti nuoseklumą ir geresnį įsisavinimą.
Jei jūsų vitamino D kiekis kraujyje nekyla, verta peržiūrėti paprastus dalykus: ar papildą vartojate kasdien arba pagal nurodytą schemą, ar nepamirštate dozių, ar vartojate jį su maistu, ar neviršijate arba nesumažinate dozės dėl klaidingo etiketės supratimo.
Kaip pagerinti vitamino D vartojimo rutiną?
- Vartokite vitaminą D pagal produkto etiketę arba specialisto rekomendaciją.
- Dažniausiai rinkitės vartojimą su maistu, kuriame yra riebalų.
- Susiekite vartojimą su pastovia dienos rutina, pavyzdžiui, pusryčiais ar pietumis.
- Jei vartojate lašus, tiksliai suskaičiuokite lašų kiekį.
- Patikrinkite, kiek vitamino D yra vienoje porcijoje.
- Įvertinkite, ar vitamino D nėra kituose vartojamuose papilduose.
- Po kelių mėnesių, jei reikia, pakartokite 25(OH)D kraujo tyrimą.
Virškinimo sutrikimai ir vitamino D pasisavinimas
Virškinimo sistema yra viena svarbiausių vietų, kur vyksta vitamino D pasisavinimas. Jei žarnynas, kasa, kepenys ar tulžies sistema neveikia tinkamai, riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimas gali būti prastesnis. Tokiu atveju įprastos papildų dozės kartais nepakanka.
Celiakija, Krono liga, opinis kolitas, trumpas žarnynas, kasos fermentų nepakankamumas ar būklės po bariatrinių operacijų gali būti susijusios su prastesniu maistinių medžiagų pasisavinimu. Tokiais atvejais vitamino D kiekis turėtų būti stebimas individualiai, o dozę ir formą reikėtų derinti su gydytoju.
Jei turite diagnozuotą virškinimo ligą ir vitamino D kiekis išlieka žemas, savarankiškai keisti dozes nėra geriausias sprendimas. Gali būti reikalingi papildomi tyrimai, kitos vitamino D formos, gydytojo parinkta dozė arba platesnis riebaluose tirpių vitaminų vertinimas.
Būklės, kurios gali būti susijusios su prastesniu vitamino D pasisavinimu
| Būklė arba veiksnys | Kodėl gali turėti įtakos? | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Celiakija | Pažeista plonosios žarnos gleivinė gali bloginti maistinių medžiagų pasisavinimą | Derinti mitybą, gydymą ir papildus su gydytoju ar dietologu |
| Krono liga arba opinis kolitas | Uždegimas ir žarnyno pažeidimai gali paveikti pasisavinimą | Stebėti 25(OH)D ir kitus rodiklius pagal gydytojo rekomendaciją |
| Kasos nepakankamumas | Trūkstant fermentų gali blogėti riebalų virškinimas | Reikalingas gydytojo vertinimas ir individuali papildymo schema |
| Tulžies ar kepenų sutrikimai | Tulžis svarbi riebalų virškinimui, o kepenys dalyvauja vitamino D apykaitoje | Pasitarti su gydytoju, ypač jei yra kepenų fermentų pokyčių ar tulžies problemų |
| Bariatrinės operacijos | Po kai kurių operacijų gali sumažėti maistinių medžiagų įsisavinimas | Būtina ilgalaikė gydytojo priežiūra ir individualūs papildai |
| Lėtinis viduriavimas ar neaiškus svorio kritimas | Gali rodyti pasisavinimo ar uždegimo sutrikimus | Kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties |
Vaistai, kurie gali turėti įtakos vitaminui D
Kai kurie vaistai gali mažinti vitamino D pasisavinimą arba keisti jo apykaitą organizme. Pavyzdžiui, riebalų pasisavinimą mažinantys vaistai gali mažinti ir riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimą. Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, gliukokortikoidai ar kiti ilgalaikiai vaistai taip pat gali turėti įtakos vitamino D apykaitai.
Jei vartojate vaistus ir vitamino D kiekis nekyla, svarbu apie tai pasakyti gydytojui arba vaistininkui. Kartais pakanka pakoreguoti vartojimo laiką, pavyzdžiui, atskirti vitaminą D nuo tam tikrų vaistų. Kitais atvejais gali reikėti individualios dozės ar papildomų tyrimų.
Nereikėtų savarankiškai nutraukti gydytojo paskirtų vaistų dėl įtarimo, kad jie trukdo vitaminui D. Tinkamiausią sprendimą turi padėti priimti specialistas, įvertinęs visą sveikatos situaciją.
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, jei vartojate:
- Riebalų pasisavinimą mažinančius vaistus.
- Tulžies rūgštis surišančius preparatus.
- Kai kuriuos vaistus nuo epilepsijos.
- Ilgalaikius gliukokortikoidus.
- Vaistus nuo ŽIV ar kai kuriuos kitus ilgalaikius vaistus.
- Kelių rūšių maisto papildus su vitaminu D, kalciu ar vitaminu A.
Susijęs Biofitus produktas
Maisto papildas su vitaminu D3 saulėgrąžų aliejaus pagrindu. Pakuotėje – 120 gelinių kapsulių, vienoje – 50 µg (2000 TV) vitamino D3.
Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Kepenys, inkstai ir vitamino D aktyvinimas
Vitaminas D, patekęs į organizmą, turi būti paverčiamas aktyvesnėmis formomis. Pirmiausia jis apdorojamas kepenyse, kur susidaro 25(OH)D - pagrindinis kraujo tyrimu vertinamas rodiklis. Vėliau inkstuose susidaro aktyvi vitamino D forma, kuri dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje.
Dėl šios priežasties kepenų ir inkstų veikla gali būti svarbi vertinant vitamino D būklę. Jei yra lėtinė kepenų ar inkstų liga, vitamino D papildų pasirinkimas, dozė ir tyrimų stebėjimas turėtų būti derinami su gydytoju. Tokiais atvejais kartais reikalingos specifinės vitamino D formos arba papildomi tyrimai.
Jei kraujo tyrimai rodo ne tik žemą vitaminą D, bet ir kalcio, fosforo, parathormono, kepenų fermentų ar inkstų funkcijos pokyčius, savarankiškai vartoti dideles vitamino D dozes nereikėtų.
Antsvoris, nutukimas ir didesnis vitamino D poreikis
Kai kuriems žmonėms vitaminas D gali „nepakilti“ ne dėl blogo pasisavinimo žarnyne, o dėl didesnio individualaus poreikio. Antsvoris ar nutukimas gali būti susijęs su mažesne 25(OH)D koncentracija kraujyje. Vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl jo pasiskirstymas organizme gali skirtis priklausomai nuo kūno sudėties.
Tokiais atvejais įprasta maža palaikomoji dozė gali būti nepakankama, tačiau tai nereiškia, kad reikia savarankiškai rinktis labai dideles dozes. Geriausia atlikti 25(OH)D tyrimą, įvertinti rezultatą su specialistu ir pasirinkti individualiai tinkamą vartojimo schemą.
Taip pat svarbu įvertinti gyvenimo būdą. Mažai būnant lauke, dirbant patalpose, dėvint odą dengiančius drabužius ar vengiant saulės, vitamino D gamyba odoje gali būti ribota. Tokiu atveju papildai gali būti reikalingi ilgesnį laiką, tačiau dozė turėtų būti pagrįsta.
Netinkama dozė arba etiketės klaidos
Viena dažna priežastis, kodėl atrodo, kad vitaminas D nepasisavina, yra netinkama dozė. Žmogus gali vartoti mažesnį kiekį, nei mano, nes etiketėje nurodyti mikrogramai, tarptautiniai vienetai arba kiekis keliuose lašuose. Kartais painiojamas kiekis vienoje porcijoje ir visame buteliuke.
Vitaminas D dažnai nurodomas mikrogramais arba tarptautiniais vienetais. 1 mikrogramas vitamino D atitinka 40 TV. Pavyzdžiui, 25 mikrogramai atitinka 1000 TV, o 100 mikrogramų - 4000 TV. Jei ši informacija painiojama, žmogus gali vartoti per mažai arba per daug.
Jei vartojate lašus, labai svarbu žinoti, kiek vitamino D yra viename laše. Kai kuriuose produktuose vienas lašas gali turėti mažą kiekį, kituose - labai didelį. Todėl lašai yra patogūs, bet reikalauja tikslaus dozavimo.
Vitaminas D2 ar D3: ar forma turi reikšmės?
Maisto papildų sudėtyje dažniausiai naudojamas vitaminas D3 arba vitaminas D2. Abi formos gali būti pasisavinamos ir didinti vitamino D kiekį kraujyje. Vis dėlto vitaminas D3 dažnai laikomas praktiškesniu pasirinkimu, nes kai kuriuose tyrimuose jis siejamas su efektyvesniu 25(OH)D koncentracijos palaikymu.
Vitaminas D2 dažniau pasirenkamas augalinės kilmės produktuose arba veganiškose formulėse. Tačiau šiandien galima rasti ir veganiško vitamino D3 iš kerpių. Todėl žmonėms, kurie laikosi veganiškos mitybos, nebūtina automatiškai rinktis tik D2.
Jei vartojate vitaminą D2, o kraujo tyrimas ilgą laiką negerėja, verta pasitarti su specialistu, ar jums tiktų D3 forma, ar reikėtų koreguoti dozę, vartojimo laiką ar ieškoti kitų priežasčių.
D2 ir D3 palyginimas
| Forma | Kilmė | Kam gali tikti? | Į ką atkreipti dėmesį? |
|---|---|---|---|
| Vitaminas D3 | Dažniausiai lanolinas arba kerpės | Kasdieniam vartojimui, kai norima palaikyti vitamino D kiekį | Jei svarbi veganiška kilmė, rinkitės D3 iš kerpių |
| Vitaminas D2 | Dažniausiai grybai ar augaliniai šaltiniai | Augalinės kilmės produktų ieškantiems žmonėms | Jei 25(OH)D kiekis nekyla, verta aptarti formą ir dozę su specialistu |
Kada verta atlikti vitamino D tyrimą?
Vitamino D kiekis organizme vertinamas pagal 25(OH)D kraujo tyrimą. Jis parodo vitamino D atsargas organizme ir padeda suprasti, ar kiekis yra sumažėjęs, pakankamas ar per didelis. Jei vartojate vitaminą D, bet jaučiate, kad jis „nepasisavina“, tyrimas yra objektyviausias būdas įvertinti situaciją.
Tyrimą verta apsvarstyti, jei mažai būnate saulėje, turite nuovargį, raumenų silpnumą, kaulų maudimą, osteoporozės riziką, virškinimo sutrikimų, lėtinių ligų, ribotą mitybą arba ilgą laiką vartojate didesnes vitamino D dozes.
Jei įtariamas prastas pasisavinimas, gydytojas gali pasiūlyti ir papildomus tyrimus: kalcio, fosforo, parathormono, magnio, kepenų fermentų, inkstų funkcijos, celiakijos žymenų ar kitų rodiklių vertinimą pagal individualią situaciją.
Ką patikrinti, jei vitaminas D nepakyla?
Ar vartojate reguliariai: net geras papildas neveiks, jei dozės dažnai pamirštamos.
Ar dozė pakankama: įvertinkite, kiek vitamino D yra vienoje porcijoje ir ar dozė atitinka poreikį.
Ar vartojate su maistu: dažniausiai patogu vartoti su riebalų turinčiu patiekalu.
Ar nėra virškinimo sutrikimų: lėtinis viduriavimas, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos ar kasos problemos gali keisti pasisavinimą.
Ar nevartojate sąveikaujančių vaistų: kai kurie vaistai gali mažinti vitamino D pasisavinimą ar keisti apykaitą.
Ar nėra kepenų ar inkstų sutrikimų: šie organai svarbūs vitamino D apykaitai.
Ar pakartojote tyrimą tinkamu metu: po vartojimo korekcijos rezultatui įvertinti dažnai reikia laiko.
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
Vitamino D kiekis išlieka žemas nepaisant vartojimo: gali reikėti ieškoti pasisavinimo ar apykaitos priežasčių.
Turite virškinimo ligų: celiakija, Krono liga, opinis kolitas, kasos ar tulžies sutrikimai reikalauja individualaus vertinimo.
Turite inkstų ar kepenų ligų: vitamino D apykaita gali skirtis nuo įprastos.
Vartojate ilgalaikius vaistus: kai kurie vaistai gali keisti vitamino D pasisavinimą arba apykaitą.
Vartojate dideles dozes: reikėtų stebėti 25(OH)D, kalcį ir kitus rodiklius pagal gydytojo rekomendaciją.
Atsirado pertekliaus simptomų: pykinimas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ar sumišimas reikalauja medicininio įvertinimo.
Ką daryti, jei vitaminas D nepasisavina?
Jei įtariate, kad vitaminas D nepasisavina, pirmiausia verta peržiūrėti vartojimo rutiną. Patikrinkite, ar vartojate papildą reguliariai, ar dozė atitinka etiketę, ar nesupainiojote mikrogramų ir TV, ar vartojate su maistu, ar nevartojate kelių papildų chaotiškai.
Antras žingsnis - atlikti arba pakartoti 25(OH)D kraujo tyrimą. Jei rezultatas išlieka žemas, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Gali būti, kad reikės didesnės dozės ribotam laikui, kitos formos, papildomų tyrimų ar virškinimo sutrikimų įvertinimo.
Trečias žingsnis - neignoruoti kitų simptomų. Jei kartu yra lėtinis viduriavimas, svorio kritimas, pilvo skausmai, riebios išmatos, stiprus nuovargis, kaulų skausmai ar raumenų silpnumas, svarbu ieškoti priežasties, o ne vien didinti vitamino D dozę.
Praktiniai žingsniai
- Patikrinkite produkto etiketę ir dozę vienoje porcijoje.
- Vartokite vitaminą D reguliariai, ne chaotiškai.
- Dažniausiai rinkitės vartojimą su riebalų turinčiu maistu.
- Neviršykite dozės savarankiškai, ypač ilgą laiką.
- Atlikite 25(OH)D tyrimą, jei norite įvertinti realų kiekį.
- Jei kiekis nekyla, aptarkite su gydytoju galimą malabsorbciją, vaistus ir lėtines ligas.
- Jei vartojate dideles dozes, įvertinkite ir kalcio bei inkstų funkcijos rodiklius.
Kaip saugiai vartoti vitaminą D?
Saugus vitamino D vartojimas prasideda nuo aiškios dozės. Papildų etiketėse kiekis gali būti nurodomas mikrogramais arba tarptautiniais vienetais. Svarbu suprasti, kiek vitamino D gaunate per dieną iš visų šaltinių: atskiro vitamino D, multivitaminų, žuvų taukų, kalcio kompleksų ar kitų papildų.
Vitaminą D dažnai patogu vartoti su maistu, kuriame yra riebalų. Jei vartojate lašus, tiksliai suskaičiuokite lašų skaičių. Jei vartojate kapsules ar tabletes, neviršykite rekomenduojamos porcijos. Jei gydytojas paskyrė didesnę dozę trūkumui koreguoti, laikykitės nurodytos trukmės ir kontrolinių tyrimų plano.
Per didelis vitamino D vartojimas gali sukelti perteklių ir padidinti kalcio kiekį kraujyje. Galimi pertekliaus požymiai yra pykinimas, vėmimas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas ar sumišimas. Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vitamino D pasisavinimą
Kodėl nepasisavina vitaminas D?
Vitaminas D gali prasčiau pasisavinti dėl riebalų pasisavinimo sutrikimų, virškinimo ligų, kai kurių vaistų, kepenų ar inkstų sutrikimų, vartojimo tuščiu skrandžiu, per mažos dozės arba nenuoseklaus vartojimo. Tiksliausiai situaciją padeda įvertinti 25(OH)D kraujo tyrimas.
Ar vitaminą D reikia vartoti su maistu?
Dažniausiai vitaminą D patogu vartoti su maistu, kuriame yra riebalų, nes jis yra riebaluose tirpus vitaminas. Tai gali padėti geresniam pasisavinimui ir lengviau palaikyti vartojimo rutiną.
Ar vitaminas D gali nepasisavinti dėl žarnyno ligų?
Taip, kai kurios žarnyno ligos gali bloginti vitamino D pasisavinimą. Tai gali būti celiakija, Krono liga, opinis kolitas, trumpas žarnynas ar būklės po tam tikrų virškinimo trakto operacijų. Tokiais atvejais reikalinga gydytojo priežiūra.
Ar vaistai gali trukdyti vitaminui D?
Kai kurie vaistai gali mažinti vitamino D pasisavinimą arba keisti jo apykaitą. Jei vartojate ilgalaikius vaistus ir vitamino D kiekis išlieka žemas, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Vaistų savarankiškai nutraukti nereikėtų.
Kokia vitamino D forma geriau pasisavinama?
Maisto papilduose dažniausiai naudojamas vitaminas D3 ir D2. Abi formos gali būti pasisavinamos, tačiau vitaminas D3 dažnai laikomas praktiškesniu pasirinkimu vitamino D kiekiui kraujyje palaikyti. Jei laikotės veganiškos mitybos, galima rinktis D2 arba D3 iš kerpių.
Ką daryti, jei vitaminas D nekyla?
Patikrinkite dozę, vartojimo reguliarumą, vartojimą su maistu ir kitus papildus. Atlikite 25(OH)D tyrimą ir pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jei kiekis nekyla nepaisant vartojimo, gali reikėti ieškoti pasisavinimo, vaistų ar lėtinių ligų priežasčių.
Ar galima tiesiog vartoti daugiau vitamino D?
Nereikėtų savarankiškai ilgą laiką didinti vitamino D dozės. Per daug vitamino D gali padidinti kalcio kiekį kraujyje ir sukelti pykinimą, troškulį, dažną šlapinimąsi, silpnumą, sumišimą ar inkstų funkcijos sutrikimus. Didesnes dozes reikėtų vartoti tik su specialisto priežiūra.
Kokį tyrimą atlikti, jei įtariamas vitamino D nepasisavinimas?
Pagrindinis tyrimas yra 25(OH)D kraujyje. Jei įtariamas prastas pasisavinimas, gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus: kalcio, fosforo, parathormono, magnio, kepenų fermentų, inkstų funkcijos ar celiakijos žymenų vertinimą.
Šaltiniai
- National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin D Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/
- National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin D Fact Sheet for Consumers. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-Consumer/
- NHS. Vitamins and minerals: Vitamin D. https://www.nhs.uk/conditions/vitamins-and-minerals/vitamin-d/
- Endocrine Society. Vitamin D for the Prevention of Disease: Clinical Practice Guideline, 2024. https://www.endocrine.org/clinical-practice-guidelines/vitamin-d-for-prevention-of-disease
- PubMed. Vitamin D deficiency in patients with intestinal malabsorption syndromes. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26316334/
- European Food Safety Authority. Scientific opinion on the tolerable upper intake level for vitamin D. EFSA Journal. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/
- European Commission. EU Register of nutrition and health claims made on foods. https://food.ec.europa.eu/food-safety/labelling-and-nutrition/nutrition-and-health-claims/eu-register-health-claims_en
- European Parliament and Council. Regulation (EC) No 1924/2006 on nutrition and health claims made on foods. https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2006/1924/oj/eng
- European Parliament and Council. Regulation (EU) No 1169/2011 on the provision of food information to consumers. https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2011/1169/oj/eng
Pastaba skaitytojui
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie vitamino D pasisavinimą, vartojimą, tyrimus ir maisto papildus. Ji nepakeičia gydytojo, vaistininko, dietologo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Jei vitamino D kiekis kraujyje išlieka žemas nepaisant vartojimo, turite virškinimo, kepenų, inkstų, prieskydinių liaukų ar kalcio apykaitos sutrikimų, vartojate vaistus, esate nėščia, žindote, vaikui planuojate duoti vitaminą D arba įtariate vitamino D perdozavimą, prieš dozės keitimą pasitarkite su specialistu. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.
f