Geležis ir feritinas: kuo skiriasi, ką rodo tyrimai ir kada sunerimti?

Geležis ir feritinas dažnai minimi kartu, tačiau tai nėra tas pats. Geležis yra mineralas, reikalingas hemoglobino gamybai, deguonies pernešimui, raumenų, smegenų ir imuninės sistemos veiklai. Feritinas yra baltymas, kuris saugo geležį organizme ir padeda įvertinti geležies atsargas. Todėl žmogus gali turėti dar normalų hemoglobiną, bet jau žemą feritiną - tai reiškia, kad geležies „sandėliai“ senka.

Dažniausiai geležies ir feritino tyrimai atliekami tada, kai vargina nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, blyškumas, šalčio pojūtis, neramios kojos arba įtariama mažakraujystė. Moterys šiuos tyrimus dažnai atlieka dėl gausių mėnesinių, nėštumo, žindymo ar plaukų slinkimo, o vyrams ir moterims po menopauzės žemas feritinas visada turėtų paskatinti ieškoti priežasties.

Svarbu suprasti, kad vien „geležies kraujyje“ tyrimas ne visada pasako visą vaizdą. Geležies kiekis kraujyje gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko, mitybos, papildų, uždegimo ar kitų veiksnių. Feritinas dažniau padeda suprasti atsargas, bet ir jis turi išlygų: uždegimo, infekcijų, kepenų ligų ar kitų būklių metu feritinas gali būti padidėjęs, net jei geležies panaudojimas organizme sutrikęs.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra geležis ir feritinas, kuo jie skiriasi, ką reiškia geležies trūkumas ir žemas feritinas, kodėl feritinas gali būti mažas arba aukštas, kokius tyrimus verta atlikti kartu, kaip padidinti feritino ir geležies atsargas, kada vartoti geležies papildus, ko vengti ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra geležis?

Geležis yra būtinas mineralas, kurio reikia hemoglobino gamybai. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, pernešantis deguonį iš plaučių į audinius. Kai geležies trūksta, organizmui gali būti sunkiau gaminti pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, todėl gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė.

Geležis taip pat svarbi raumenų darbui, energijos apykaitai, imuninei sistemai, smegenų veiklai, nėštumo eigai ir vaikų vystymuisi. Todėl geležies trūkumas gali pasireikšti ne tik mažakraujyste, bet ir prastesne savijauta, nuovargiu, fizinio pajėgumo sumažėjimu, koncentracijos sunkumais ar kitais nespecifiniais simptomais.

NHS nurodo, kad geležies stokos mažakraujystė atsiranda tada, kai organizme trūksta geležies ir dėl to gaminama mažiau raudonųjų kraujo kūnelių. Jei tokia būklė negydoma, ji gali didinti infekcijų, širdies ar plaučių komplikacijų riziką, o nėštumo metu - komplikacijų riziką prieš gimdymą ir po jo.

Kas yra feritinas?

Feritinas yra baltymas, kuris kaupia geležį organizmo ląstelėse. Jį galima įsivaizduoti kaip geležies atsargų sandėlį. Kai organizmui reikia geležies, ji gali būti paimama iš atsargų. Kai geležies gaunama per mažai arba jos netenkama per daug, feritino kiekis paprastai pradeda mažėti.

Feritino tyrimas yra vienas svarbiausių tyrimų vertinant geležies atsargas. Mayo Clinic paaiškina, kad feritino tyrimas matuoja feritino kiekį kraujyje, o feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies; žemas feritinas rodo mažas geležies atsargas ir gali reikšti geležies trūkumą.

Tačiau feritinas nėra tobulas vienas rodiklis. Jis gali didėti ne tik dėl didelių geležies atsargų, bet ir dėl uždegimo, infekcijų, kepenų ligų, autoimuninių ligų ar kitų būklių. MedlinePlus nurodo, kad aukštesnis nei įprasta feritinas gali būti susijęs su kepenų liga, uždegimu, autoimuninėmis ligomis, dažnomis kraujo transfuzijomis, hipertiroze ar per dideliu geležies kiekiu organizme.

Kuo skiriasi geležis ir feritinas?

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad geležis rodo mineralą, kurį organizmas naudoja įvairioms funkcijoms, o feritinas rodo geležies atsargas. Geležis kraujyje gali parodyti, kiek geležies tuo metu cirkuliuoja, bet šis skaičius gali keistis gana greitai. Feritinas dažniau padeda suprasti, ar organizmas turi sukaupęs geležies ateičiai.

Praktinis pavyzdys: jei žmogus ilgą laiką netenka kraujo per gausias mėnesines, feritinas gali mažėti pirmas, nes organizmas naudoja atsargas. Hemoglobinas dar kurį laiką gali būti normalus. Vėliau, jei trūkumas tęsiasi, atsargos išsenka ir gali kristi hemoglobinas, atsirasti geležies stokos mažakraujystė.

Kitas pavyzdys: jei organizme yra uždegimas, feritinas gali atrodyti normalus arba padidėjęs, nors geležies panaudojimas kraujodarai nėra geras. Tokiu atveju gydytojas gali vertinti CRB, transferino įsotinimą, TIBC, bendrą kraujo tyrimą ir kitus rodiklius, o ne vien feritiną.

Geležis ir feritinas: pagrindiniai skirtumai

Kodėl žemas feritinas gali būti svarbus net esant normaliam hemoglobinui?

Geležies trūkumas dažnai vystosi etapais. Iš pradžių mažėja geležies atsargos, todėl krenta feritinas. Vėliau gali pradėti keistis geležies apykaitos rodikliai, eritrocitų indeksai, o galiausiai sumažėja hemoglobinas ir atsiranda mažakraujystė. Tai reiškia, kad žemas feritinas gali būti ankstyvas įspėjimas.

Žmogus gali jausti nuovargį, plaukų slinkimą, prastesnę koncentraciją ar fizinio krūvio netoleravimą dar prieš ryškią mažakraujystę. Tokie simptomai nėra specifiniai, bet kartu su žemu feritinu jie gali rodyti, kad organizmui trūksta geležies atsargų.

Vis dėlto vien žemo feritino radimas neturėtų baigtis tik papildų pirkimu. Svarbu suprasti, kodėl atsargos sumažėjo: dėl mėnesinių, nėštumo, mitybos, kraujo donorystės, kraujavimo, prasto pasisavinimo, celiakijos, vaistų ar kitos priežasties.

Geležies ir feritino trūkumo simptomai

Geležies ir feritino trūkumo simptomai gali būti neryškūs ir vystytis pamažu. Dažniausiai pasitaiko nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas, dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, prastesnė koncentracija, blyškumas, šalčio pojūtis, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, galvos skausmai ar sumažėjęs fizinis pajėgumas.

Kai kuriems žmonėms pasireiškia neramių kojų sindromo simptomai, prastesnis miegas, dirglumas, noras kramtyti ledą ar valgyti neįprastus dalykus. Vaikams geležies trūkumas gali pasireikšti vangumu, prastesniu apetitu, dirglumu, dėmesio sunkumais ar augimo bei raidos klausimais.

Tačiau tie patys simptomai gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais, B12 ar folio rūgšties trūkumu, vitamino D stoka, miego trūkumu, stresu, depresija, lėtinėmis ligomis ar infekcijomis. Todėl diagnozei reikalingi tyrimai, o ne vien simptomų sąrašas.

Simptomai, kurie gali būti susiję su geležies ar feritino trūkumu

Kodėl gali sumažėti feritinas?

Feritinas mažėja tada, kai geležies atsargos naudojamos greičiau, nei atkuriamos. Tai gali nutikti dėl kraujo netekimo, per mažo geležies kiekio mityboje, padidėjusio poreikio arba prasto pasisavinimo. Dažniausiai priežastis nėra viena - pavyzdžiui, moteris gali turėti gausias mėnesines, mažai valgyti geležies turinčių produktų ir dar gerti daug kavos prie valgio.

Reprodukcinio amžiaus moterims labai dažna priežastis yra gausios ar ilgos mėnesinės. Nėštumo ir žindymo metu geležies poreikis didėja. Sportuojantiems žmonėms, ypač ištvermės sportininkams, geležies poreikis taip pat gali būti didesnis.

Vyrams ir moterims po menopauzės žemas feritinas turi būti vertinamas ypač atsargiai. NHS pabrėžia, kad vyrams ir moterims po menopauzės geležies stokos mažakraujystės priežastis dažnai gali būti kraujavimas skrandyje ar žarnyne. Todėl tokiais atvejais svarbu ne tik papildyti geležį, bet ir išsiaiškinti, kur ji prarandama.

Kodėl feritinas gali būti aukštas?

Aukštas feritinas gali reikšti didesnes geležies atsargas, tačiau ne visada. Feritinas gali didėti dėl uždegimo, infekcijų, kepenų ligų, alkoholio poveikio kepenims, autoimuninių ligų, metabolinių sutrikimų, kai kurių kraujo ligų ar geležies pertekliaus. Todėl aukštas feritinas nėra automatinė diagnozė.

MedlinePlus nurodo, kad aukštesnis nei įprasta feritinas gali būti susijęs su kepenų liga dėl per didelio alkoholio vartojimo ar uždegimo, autoimuninėmis ligomis, dažnomis kraujo transfuzijomis, hipertiroze arba per dideliu geležies kiekiu organizme, pavyzdžiui, hemochromatoze.

Jei feritinas aukštas, nereikėtų savarankiškai vartoti geležies papildų. Tokiu atveju gydytojas gali vertinti CRB, kepenų fermentus, transferino įsotinimą, bendrą kraujo tyrimą, gliukozės ir lipidų rodiklius, alkoholio vartojimą, šeiminę hemochromatozės istoriją ir kitus veiksnius.

Kokie tyrimai padeda suprasti geležies ir feritino būklę?

Geležies apykaitai įvertinti dažnai reikia ne vieno tyrimo. Svarbiausi yra bendras kraujo tyrimas, hemoglobinas, eritrocitų indeksai, feritinas, geležis, transferinas arba TIBC, transferino įsotinimas ir CRB. Šie tyrimai padeda atskirti, ar trūksta geležies atsargų, ar jau yra mažakraujystė, ar rodiklius gali iškreipti uždegimas.

Cleveland Clinic nurodo, kad geležies tyrimai padeda parodyti, kiek geležies yra organizme ir kaip organizmas ją naudoja, o rezultatai gali padėti diagnozuoti geležies trūkumą ar geležies perteklių. Tai ypač svarbu, nes vienas rodiklis gali būti klaidinantis.

Jei žemas feritinas kartojasi, gali prireikti ieškoti kraujo netekimo ar pasisavinimo sutrikimų. Tokiu atveju gali būti aktualūs slapto kraujo išmatose tyrimai, celiakijos tyrimai, B12, folio rūgštis, TSH, ginekologo ar gastroenterologo konsultacija, priklausomai nuo simptomų ir rizikos.

Tyrimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju

Kaip padidinti geležį ir feritiną?

Geležį ir feritiną galima didinti trimis kryptimis: pašalinant priežastį, gerinant geležies gavimą su maistu ir prireikus vartojant geležies papildus. Svarbiausia pradėti nuo priežasties. Jei feritinas mažėja dėl gausių mėnesinių, kraujavimo iš virškinamojo trakto ar pasisavinimo sutrikimo, vien papildai gali padėti tik laikinai.

Mityboje yra dvi geležies formos: heminė ir neheminė. Heminė geležis gaunama iš gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, mėsos, žuvies, paukštienos, jūros gėrybių. Ji paprastai pasisavinama geriau. Neheminė geležis gaunama iš augalinių produktų: ankštinių, grikių, avižų, sėklų, riešutų, žalialapių daržovių, džiovintų vaisių. Jos pasisavinimą galima pagerinti vitaminu C.

Geležies papildai gali būti reikalingi, jei feritinas žemas, yra mažakraujystė, simptomai ryškūs, poreikis padidėjęs arba mitybos nepakanka. Tačiau papildus reikia parinkti pagal tyrimus ir toleravimą. Geležis gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ar tamsias išmatas, todėl netinkamai parinkta forma ar dozė gali būti sunkiai toleruojama.

Maistas geležiai ir feritinui didinti

Geležies atsargoms atkurti naudingi produktai yra jautiena, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštiniai, lęšiai, pupelės, avinžirniai, grikiai, avižos, moliūgų sėklos, sezamai, riešutai, špinatai, lapiniai kopūstai, džiovinti abrikosai, razinos ir geležimi praturtinti produktai. Jei mityba augalinė, reikia skirti daugiau dėmesio deriniams ir pasisavinimui.

Vitaminas C padeda geriau pasisavinti augalinę geležį, todėl naudinga prie geležies turinčio valgio pridėti paprikų, citrusų, uogų, raugintų daržovių ar kitų vitamino C šaltinių. Kava ir arbata gali mažinti geležies pasisavinimą, jei geriamos kartu su geležies turinčiu maistu ar papildais, todėl jas geriau atskirti laike.

Jei feritinas labai žemas, vien maistu atsargas atkurti gali būti sunku ir užtrukti ilgai. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti papildus, o kai kuriais atvejais - intraveninę geležį. Mityba išlieka svarbi, bet ji neturėtų pakeisti gydymo, kai trūkumas ryškus.

Kada geležies papildai gali būti netinkami?

Geležies papildai netinka vartoti aklai, kai feritinas normalus ar aukštas, kai neaiški diagnozė, kai yra hemochromatozės rizika, kai feritinas aukštas dėl uždegimo ar kepenų ligų, arba kai žmogus jau vartoja geležį iš kelių preparatų. Per didelis geležies kiekis gali būti žalingas, ypač kepenims ir kitiems organams.

Geležies papildai taip pat gali būti sunkiai toleruojami virškinimui. Jei nuo jų atsiranda stiprus pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kiti simptomai, nereikėtų tiesiog kentėti. Galima aptarti kitą preparatą, mažesnę dozę, vartojimą kas antrą dieną ar kitą gydymo būdą.

Vaikams geležies papildai turi būti skiriami itin atsargiai. Per didelė geležies dozė vaikams gali būti pavojinga, todėl geležies preparatus reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir vartoti tik pagal gydytojo nurodymą.

Kada reikalinga intraveninė geležis?

Intraveninė geležis gali būti svarstoma tada, kai geriamieji geležies papildai neveikia, netoleruojami, geležis blogai pasisavinama, trūkumas ryškus, yra mažakraujystė, lėtinės žarnyno ligos, būklė po bariatrinės operacijos ar reikia greitesnio atsargų atkūrimo. Tai nėra savarankiškas pasirinkimas - ją skiria gydytojas pagal indikacijas.

Prieš intraveninę geležį dažniausiai vertinamas feritinas, hemoglobinas, transferino įsotinimas, uždegimo rodikliai, bendra sveikatos būklė ir trūkumo priežastis. Po gydymo taip pat reikia stebėti, ar atsargos atsistato ir ar trūkumas neatsinaujina.

Jei feritinas nekyla vartojant papildus, svarbu ne tik keisti preparatą, bet ir ieškoti priežasties. Gali būti, kad toliau vyksta kraujo netekimas, geležis blogai pasisavinama, vartojama kartu su pasisavinimą mažinančiais produktais ar yra uždegimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei feritinas žemas, yra nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, širdies plakimas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, blyškumas, gausios mėnesinės, nėštumas, žindymas, virškinimo simptomai ar anksčiau nustatyta mažakraujystė. Taip pat svarbu kreiptis, jei žemas feritinas nustatytas vyrui arba moteriai po menopauzės.

Skubiau pagalbos reikia, jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, alpimas, labai stiprus silpnumas, kraujingos ar juodos išmatos, vėmimas krauju, gausus kraujavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar greitai blogėjanti savijauta. Tokie simptomai gali rodyti reikšmingą kraujo netekimą, sunkią mažakraujystę ar kitą rimtą būklę.

Jei feritinas aukštas, taip pat verta pasitarti su gydytoju, ypač jei kartu padidėję kepenų fermentai, yra nuovargis, sąnarių skausmai, pilvo skausmas, odos patamsėjimas, diabetas, šeiminė hemochromatozės istorija ar gausus alkoholio vartojimas. Aukšto feritino nereikėtų ignoruoti ar savarankiškai „mažinti“ be diagnozės.

Kaip stebėti geležies ir feritino atsistatymą?

Feritinas atsistato lėčiau nei kai kurie kiti kraujo rodikliai. Jei yra geležies stokos mažakraujystė, hemoglobinas gali pradėti gerėti anksčiau, tačiau geležies atsargos gali pildytis dar kurį laiką. Todėl gydytojas gali rekomenduoti kartoti tyrimus po kelių savaičių ar mėnesių, priklausomai nuo trūkumo, gydymo ir priežasties.

Jei papildai vartojami tinkamai, bet feritinas nekyla, reikia peržiūrėti vartojimo būdą, dozę, pasisavinimą, mitybą, kraujo netekimą, uždegimą ir virškinimo sistemos būklę. Kartais problema yra ne geležies kiekis tabletėje, o nuolatinė priežastis, dėl kurios atsargos vėl išsenka.

Geležies papildų nereikėtų tęsti neribotai be kontrolės. Kai atsargos atsistato, gydytojas gali patarti, ar gydymą nutraukti, tęsti mažesne doze, stebėti periodiškai ar spręsti pagrindinę priežastį.

Dažniausiai užduodami klausimai apie geležį ir feritiną

Šaltiniai

1. Mayo Clinic. Ferritin test. https://www.mayoclinic.org/tests-procedures/ferritin-test/about/pac-20384928
2. MedlinePlus Medical Encyclopedia. Ferritin blood test. https://medlineplus.gov/ency/article/003490.htm
3. MedlinePlus Medical Test. Ferritin Blood Test. https://medlineplus.gov/lab-tests/ferritin-blood-test/
4. Cleveland Clinic. Ferritin Test: Levels & Test Results. https://my.clevelandclinic.org/health/diagnostics/17820-ferritin-test
5. Cleveland Clinic. Iron Blood Test: What It Is & Results. https://my.clevelandclinic.org/health/diagnostics/iron-blood-tests
6. NHS. Iron deficiency anaemia. https://www.nhs.uk/conditions/iron-deficiency-anaemia/
7. Mayo Clinic. Iron deficiency anemia - Diagnosis and treatment. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/iron-deficiency-anemia/diagnosis-treatment/drc-20355040
8. MedlinePlus. Iron in diet. https://medlineplus.gov/ency/article/002422.htm
9. NICE CKS. Anaemia - iron deficiency. https://cks.nice.org.uk/topics/anaemia-iron-deficiency/
10. NHS inform. Iron deficiency anaemia. https://www.nhsinform.scot/illnesses-and-conditions/nutritional/iron-deficiency-anaemia/

Pastaba skaitytojui

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie geležį ir feritiną, geležies atsargas, feritino tyrimą, geležies tyrimus, žemą ir aukštą feritiną, geležies trūkumo simptomus, mitybą, geležies papildus, tyrimus ir situacijas, kai reikia kreiptis į gydytoją. Ji nepakeičia gydytojo, šeimos gydytojo, hematologo, gastroenterologo, ginekologo, pediatro, dietologo, vaistininko ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Geležies papildų nepradėkite ir nevartokite ilgai savarankiškai be tyrimų ir aiškios priežasties. Jei yra stiprus silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, juodos ar kraujingos išmatos, vėmimas krauju, gausus kraujavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, labai aukštas feritinas arba žemas feritinas nustatytas vyrui ar moteriai po menopauzės, kreipkitės į gydytoją. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.