Menopauzė: kada ji prasideda, kiek laiko trunka ir kokių simptomų tikėtis?
Menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, kai moters kiaušidžių hormoninė veikla palaipsniui mažėja, mėnesinės tampa nereguliarios ir galiausiai visiškai baigiasi. Mediciniškai menopauzė paprastai nustatoma tada, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitos aiškios priežasties, pavyzdžiui, nėštumo, hormoninės kontracepcijos, operacijos ar tam tikrų ligų. Tačiau kasdienėje kalboje žodžiu „menopauzė“ dažnai vadinamas visas pereinamasis laikotarpis, įskaitant perimenopauzę ir po menopauzės esančius metus.
Menopauzės simptomai gali prasidėti dar prieš paskutines mėnesines. Šis laikotarpis vadinamas perimenopauze. Tuomet hormonų lygiai svyruoja, todėl mėnesinės gali būti trumpesnės, ilgesnės, gausesnės, retesnės ar visai nenuspėjamos. Kartu gali atsirasti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nuotaikos svyravimai, nerimas, smegenų rūkas, širdies plakimas, sąnarių skausmas, galvos skausmai, galvos svaigimas, makšties sausumas, dažnesnis šlapinimasis, svorio pokyčiai ir kraujospūdžio svyravimai.
Klimaksas ir menopauzė dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau tiksliau klimaksu galima vadinti platesnį pereinamąjį laikotarpį, kai organizmas prisitaiko prie hormoninių pokyčių. Vienoms moterims šis etapas būna lengvas, kitoms simptomai smarkiai trikdo miegą, darbą, santykius ir kasdienę savijautą. Svarbu žinoti, kad pagalba yra įmanoma: nuo miego, mitybos ir fizinio aktyvumo korekcijų iki pakaitinės hormonų terapijos ar kitų gydymo būdų, jei jie tinka konkrečiai situacijai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada prasideda menopauzė, kiek laiko ji trunka ir kokie gali būti menopauzės simptomai
Kas yra menopauzė?
Menopauzė yra momentas, kai mėnesinės pasibaigia dėl natūraliai sumažėjusios kiaušidžių hormonų gamybos. Kadangi tą momentą galima įvertinti tik atgaline data, mediciniškai menopauzė dažniausiai patvirtinama, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės. Iki tol moteris gali būti perimenopauzėje, kai simptomai jau juntami, bet ciklas dar nėra visiškai pasibaigęs.
NHS aiškina, kad menopauzė pati savaime apibrėžiama kaip 12 mėnesių be mėnesinių, jei nevartojama hormoninė kontracepcija, o perimenopauzė yra laikotarpis, kai atsiranda menopauzės simptomai, bet mėnesinės dar gali būti. Dažni simptomai yra karščio bangos, prasta nuotaika, miego sutrikimai ir atminties problemos.
Menopauzė nėra liga, tačiau hormoniniai pokyčiai gali labai paveikti gyvenimo kokybę. Be to, po menopauzės keičiasi kai kurios ilgalaikės sveikatos rizikos: gali didėti osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, šlapimo ir lytinių takų simptomų tikimybė. Dėl to menopauzės laikotarpis yra gera proga peržiūrėti kraujospūdį, svorį, cholesterolį, gliukozę, kaulų sveikatą, fizinį aktyvumą ir miego kokybę.
Trumpai: ką svarbu žinoti apie menopauzę?
- Menopauzė nustatoma po 12 mėnesių be mėnesinių, jei nėra kitos aiškios priežasties.
- Simptomai dažnai prasideda anksčiau, perimenopauzės laikotarpiu.
- Dažnas menopauzės amžius yra 45–55 metai, bet kai kurioms moterims ji prasideda anksčiau.
- Karščio bangos, prakaitavimas ir nemiga yra labai dažni simptomai, bet menopauzė gali veikti ir nuotaiką, sąnarius, svorį, odą, makštį, šlapinimąsi bei kraujospūdį.
- Ankstyva menopauzė iki 45 metų turėtų būti aptarta su gydytoju.
- Vyresnėms nei 45 metų moterims diagnozei dažnai pakanka simptomų, o hormonų tyrimai ne visada būtini.
- Staigus ar labai gausus kraujavimas, kraujavimas po menopauzės, stiprus galvos svaigimas ar krūtinės skausmas nėra įprasti simptomai ir reikalauja medicininio įvertinimo.
Susijęs Biofitus produktas
Kompleksinis maisto papildas moterims menopauzės laikotarpiu su vitaminais, mineralais ir augaliniais ekstraktais. Pakuotėje – 90 tablečių.
Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Kada prasideda menopauzė?
Menopauzė dažniausiai įvyksta 45–55 metų amžiuje, o daugelyje šaltinių vidutinis amžius nurodomas apie 51 metus. Vis dėlto simptomai gali prasidėti keleriais metais anksčiau, kai mėnesinės dar vyksta. Tai ir yra perimenopauzė. Kai kurios moterys pirmuosius požymius pajunta apie 40-uosius, o kai kurioms ciklas išlieka gana reguliarus iki vėlesnio amžiaus.
NHS inform nurodo, kad perimenopauzė ir menopauzė paprastai vyksta 45–55 metų amžiuje, kai mažėja estrogenų kiekis, tačiau gali prasidėti ir anksčiau. Taip pat pabrėžiama, kad panašus amžius gali kartotis šeimoje, todėl mamos ar vyresnių seserų menopauzės laikas kartais padeda orientuotis.
Klausimas „kada prasideda menopauzė“ turi du atsakymus. Jei kalbame tiksliai mediciniškai, menopauzė įvyksta po paskutinių mėnesinių ir patvirtinama po 12 mėnesių be jų. Jei kalbame apie simptomus, jie gali prasidėti mėnesiais ar metais anksčiau. Todėl moteris gali sakyti, kad „prasidėjo menopauzė“, nors tiksliau ji yra perimenopauzėje.
Kaip prasideda menopauzė?
Menopauzė dažniausiai prasideda ne staiga, o palaipsniui. Pirmas požymis dažnai būna pasikeitęs mėnesinių ciklas. Mėnesinės gali ateiti anksčiau, vėluoti, būti gausesnės, trumpesnės, ilgesnės arba praleisti vieną ar kelis mėnesius. Kartu gali prasidėti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego problemos, dirglumas ar smegenų rūkas.
Perimenopauzėje hormonai svyruoja, todėl simptomai gali būti bangomis. Vieną mėnesį savijauta gali būti beveik įprasta, kitą - atsirasti stiprus prakaitavimas, nemiga ar širdies plakimas. Tokie svyravimai gali klaidinti, nes moteris gali manyti, kad simptomai nesusiję tarpusavyje.
Vis dėlto ne visi simptomai po 40 metų automatiškai reiškia menopauzę. Nuovargį, galvos svaigimą, širdies plakimą, prakaitavimą ar svorio pokyčius gali sukelti skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, feritino trūkumas, B12 trūkumas, diabetas, kraujospūdis, vaistai, nerimas ar kitos būklės. Jei simptomai ryškūs, nauji ar netipiški, verta pasitarti su gydytoju.
Menopauzės požymiai
Menopauzės požymiai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai minimi ciklo pokyčiai, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai, nerimas, dirglumas, sumažėjęs libido, makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu, dažnesnis šlapinimasis, šlapimo takų simptomai, sąnarių ir raumenų skausmai, galvos skausmai, galvos svaigimas, svorio pokyčiai, odos ir plaukų pokyčiai.
NHS simptomų sąraše nurodomos karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego problemos, nerimas, nuotaikos svyravimai, atminties ir koncentracijos problemos, sąnarių ir raumenų skausmai, makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu ir šlapinimosi simptomai.
Svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir įvertinti jų poveikį gyvenimui. Jei karščio bangos kelis kartus per dieną ar naktį pažadina iš miego, jei dėl nemigos blogėja darbingumas, jei makšties sausumas sukelia skausmą, jei nerimas ar nuotaika trukdo santykiams, nereikia tiesiog „kentėti“. Menopauzės simptomai turi gydymo ir pagalbos galimybių.
Dažniausi menopauzės simptomai
| Simptomų grupė | Kaip gali pasireikšti? | Ką svarbu atmesti? |
|---|---|---|
| Ciklo pokyčiai | Nereguliarios, retesnės, gausesnės ar praleistos mėnesinės | Nėštumą, miomas, polipus, skydliaukę, kraujavimo sutrikimus |
| Karščio bangos | Staigus karštis veide, kakle, krūtinėje, prakaitavimas, širdies plakimas | Skydliaukės sutrikimus, infekcijas, vaistus, kraujospūdžio pokyčius |
| Naktinis prakaitavimas | Prabudimas suprakaitavus, šlapia patalynė, prastesnis miegas | Infekcijas, vaistus, skydliaukę, naktinį prakaitavimą su svorio kritimu |
| Nemiga | Sunku užmigti, dažni prabudimai, ankstyvas nubudimas | Miego apnėją, nerimą, depresiją, kofeiną, alkoholį, vaistus |
| Sąnarių ir raumenų skausmas | Sustingimas, maudimas, raumenų skausmai, judesių diskomfortas | Uždegimines sąnarių ligas, vitaminą D, skydliaukę, traumą |
| Galvos skausmas ir svaigimas | Migrena, spaudimas galvoje, nestabilumo pojūtis | Kraujospūdį, mažakraujystę, neurologinius simptomus, dehidrataciją |
| Makšties ir šlapinimosi simptomai | Sausumas, deginimas, skausmas santykių metu, dažnesnis šlapinimasis | Infekcijas, odos ligas, šlapimo takų problemas |
Premenopauzės ir perimenopauzės simptomai
Kasdienėje kalboje dažnai vartojama frazė „premenopauzės simptomai“, nors mediciniškai tiksliau kalbėti apie perimenopauzę. Premenopauzė kartais reiškia laikotarpį iki menopauzės, kai ciklas dar vyksta, o perimenopauzė - pereinamąjį etapą, kai jau atsiranda hormonų svyravimų ir simptomų. Dėl SEO ir kasdienės kalbos abi sąvokos dažnai painiojamos.
Perimenopauzės simptomai gali prasidėti dar esant mėnesinėms. Moters ciklas gali tapti nenuspėjamas: vieną mėnesį kraujavimas gausesnis, kitą mėnesį mėnesinių nėra, vėliau jos vėl atsiranda. Kartu gali būti karščio bangos, prakaitavimas, miego sutrikimai, dirglumas, nerimas, PMS sustiprėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai ir energijos svyravimai.
NICE kokybės standarte nurodo, kad 45 metų ir vyresnėms moterims, trans vyrams ir nebinariniams žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteriška lytis, perimenopauzės ar menopauzės diagnozei paprastai nereikia laboratorinių tyrimų, jei yra tipiški simptomai. Tokiu atveju vertinami simptomai, ciklo pokyčiai ir individuali situacija.
Menopauzė ir karščio bangos
Karščio bangos yra vienas būdingiausių menopauzės ir perimenopauzės simptomų. Jos paprastai pasireiškia staigiu karščio pojūčiu veide, kakle ar krūtinėje, paraudimu, prakaitavimu, širdies plakimu ir kartais nerimo ar silpnumo pojūčiu. Karščio banga gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o vėliau kartais atsiranda šaltkrėtis.
NHS inform apibūdina karščio bangas kaip trumpus, staigius karščio pojūčius, dažniausiai veide, kakle ir krūtinėje, kurie gali sukelti odos paraudimą ir prakaitavimą. Naktį vykstančios karščio bangos vadinamos naktiniu prakaitavimu.
Karščio bangas gali provokuoti alkoholis, karšti gėrimai, aštrus maistas, stresas, šilta aplinka, ankšta apranga, miego trūkumas ar kai kurie vaistai. Praktikoje padeda sluoksniuota apranga, vėsesnis miegamasis, kvėpavimo technikos, kofeino ir alkoholio ribojimas, reguliari fizinė veikla. Jei simptomai stiprūs, galima aptarti pakaitinę hormonų terapiją ar nehormonines priemones su gydytoju.
Menopauzė ir prakaitavimas
Menopauzė ir prakaitavimas dažnai eina kartu, ypač naktį. Naktinis prakaitavimas gali sutrikdyti miegą, sukelti nuovargį, dirglumą ir prastesnę koncentraciją kitą dieną. Kartais moteris prabunda ne dėl karščio pojūčio, o jau suprakaitavusi, su šlapia patalyne ar poreikiu persirengti.
Vis dėlto prakaitavimas ne visada yra menopauzės simptomas. Jei kartu yra karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas be aiškios priežasties, padidėję limfmazgiai, kosulys, infekcijos požymiai ar labai bloga savijauta, reikia medicininio įvertinimo. Taip pat prakaitavimą gali sukelti skydliaukės sutrikimai, cukraus kiekio svyravimai, kai kurie vaistai ar nerimas.
Jei prakaitavimas aiškiai susijęs su karščio bangomis ir perimenopauze, verta pildyti simptomų dienoraštį: kada prasideda, kiek trunka, kas provokuoja, ar sutrikdo miegą. Toks dienoraštis padeda gydytojui parinkti pagalbą.
Menopauzė ir nemiga
Menopauzė ir nemiga gali būti susijusios keliais būdais. Miegą gali trikdyti naktinis prakaitavimas, nerimas, širdies plakimas, dažnesnis šlapinimasis, sąnarių skausmas, nuotaikos pokyčiai ar tiesiog hormonų svyravimai. Kai kurios moterys sunkiau užmiega, kitos dažnai prabunda, o trečios atsikelia labai anksti ir nebegali užmigti.
Mayo Clinic nurodo, kad perimenopauzėje gali atsirasti karščio bangos, miego sutrikimai ir makšties sausumas. Šie simptomai gali paveikti energiją, nuotaiką ir kasdienį gyvenimą.
Pirmieji žingsniai dažnai yra miego režimo stabilizavimas, kofeino ribojimas po pietų, alkoholio mažinimas, vėsesnė miegamojo temperatūra, ekranų ribojimas vakare, reguliarus fizinis aktyvumas ir karščio bangų valdymas. Jei nemiga užsitęsia, verta aptarti gydymo galimybes, nes ilgalaikis miego trūkumas didina nerimo, depresijos, kraujospūdžio ir svorio problemų riziką.
Menopauzė ir sąnarių skausmas
Menopauzė ir sąnarių skausmas yra dažnai minimas, bet kartais nepakankamai atpažįstamas derinys. Estrogenų pokyčiai gali būti susiję su sąnarių ir raumenų skausmais, sustingimu, sausgyslių diskomfortu ar bendru kūno maudimu. NICE menopauzės rekomendacijose tarp menopauzės simptomų minimi ir raumenų bei sąnarių skausmai.
Tačiau sąnarių skausmas turi daug priežasčių. Tai gali būti osteoartritas, reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai, vitamino D trūkumas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, per didelis krūvis, trauma ar uždegiminės ligos. Jei sąnarys tinsta, parausta, skauda naktį, yra rytinis sustingimas ilgiau nei valandą, karščiavimas ar svorio kritimas, reikia gydytojo įvertinimo.
Praktikoje dažnai padeda reguliarus jėgos ir mobilumo pratimas, kūno svorio valdymas, pakankamas baltymų kiekis, vitaminas D pagal tyrimus, ergonomika, fizioterapija ir skausmo priežasties nustatymas. Jei sąnarių skausmas prasidėjo kartu su kitais menopauzės simptomais, verta tai paminėti gydytojui.
Menopauzė ir galvos skausmas
Menopauzė ir galvos skausmas gali būti susiję dėl hormonų svyravimų, miego trūkumo, streso, karščio bangų, kraujospūdžio pokyčių ar migrenos. Kai kurioms moterims perimenopauzėje migrena sustiprėja, nes ciklas tampa nenuspėjamas, o estrogenų svyravimai gali veikti migrenos slenkstį.
Vis dėlto naujas, stiprus ar neįprastas galvos skausmas neturėtų būti automatiškai priskirtas menopauzei. Reikėtų skubiai kreiptis, jei galvos skausmas prasideda staiga kaip „stipriausias gyvenime“, kartu sutrinka kalba, regėjimas, atsiranda vienos kūno pusės silpnumas, sąmonės sutrikimas, karščiavimas, sprando rigidiškumas ar po traumos.
Jei galvos skausmai dažni, verta stebėti ciklo ryšį, miegą, kofeiną, alkoholį, kraujospūdį, skysčių vartojimą, vaistus ir karščio bangas. Gydytojas gali padėti atskirti migreną, įtampos galvos skausmą, kraujospūdžio ar kitas priežastis.
Menopauzė ir galvos svaigimas
Menopauzė ir galvos svaigimas taip pat gali būti susiję, bet šį simptomą reikia vertinti atsargiai. Svaigimą gali skatinti karščio bangos, nerimas, miego stoka, kraujospūdžio svyravimai, širdies plakimas, dehidratacija ar cukraus kiekio pokyčiai. Tačiau galvos svaigimas gali turėti ir visai kitų priežasčių.
Dažnos kitos priežastys yra mažakraujystė, žemas feritinas, B12 trūkumas, vestibuliniai sutrikimai, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio vaistai, skydliaukės ligos, dehidratacija ar neurologinės būklės. Jei svaigimas stiprus, kartojasi, sukelia alpimą arba kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar regos pokyčiai, reikia skubios pagalbos.
Jei svaigimas lengvas ir atsiranda kartu su karščio bangomis, verta stebėti provokuojančius veiksnius, kraujospūdį, skysčių kiekį ir miegą. Tačiau užsitęsęs ar blogėjantis svaigimas turėtų būti aptartas su gydytoju.
Menopauzė ir kraujo spaudimas
Menopauzė ir kraujo spaudimas gali būti susiję netiesiogiai. Hormoniniai pokyčiai, svorio didėjimas, miego trūkumas, stresas, mažesnis fizinis aktyvumas ir amžius gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo. Kai kurios moterys per karščio bangas jaučia širdies plakimą ar spaudimo svyravimą, bet tai nereiškia, kad kiekvienas pojūtis yra pavojingas.
NICE rekomendacijose, kalbant apie menopauzės simptomų gydymo peržiūrą, minimi pagrindiniai sveikatos patikrinimai, tokie kaip svorio ir kraujospūdžio matavimas. Tai svarbu, nes menopauzės laikotarpis sutampa su amžiumi, kai širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai tampa vis aktualesni.
Jei kraujospūdis dažnai viršija normą, reikia ne tik mažinti karščio bangas, bet ir spręsti širdies bei kraujagyslių riziką: mitybą, druską, svorį, fizinį aktyvumą, miegą, alkoholį, cholesterolį, gliukozę ir, jei reikia, vaistus. Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai simptomai ar labai aukštas kraujospūdis, reikia skubios pagalbos.
Menopauzė ir svoris
Menopauzė ir svoris dažnai tampa jautria tema. Perimenopauzėje ir po menopauzės kai kurios moterys pastebi, kad svoris auga lengviau, o riebalai labiau kaupiasi pilvo srityje. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, mažėjančia raumenų mase, miego trūkumu, stresu, mažesniu aktyvumu, insulino jautrumo pokyčiais ir amžiumi.
Mayo Clinic nurodo, kad perimenopauzės laikotarpiu gali keistis cholesterolio rodikliai, įskaitant LDL cholesterolio didėjimą, o tai didina širdies ligų riziką. Tai primena, kad menopauzė yra ne tik karščio bangos, bet ir metas peržiūrėti kardiometabolinę sveikatą.
Svorio valdymui dažniausiai veiksmingiausi ne trumpalaikiai papildai, o raumenis sauganti strategija: jėgos pratimai, pakankamas baltymų kiekis, skaidulos, mažiau alkoholio, geresnis miegas, reguliari kasdienė veikla ir realistiškas kalorijų balansas. Jei svoris auga staiga arba kartu yra nuovargis, šalčio pojūtis, vidurių užkietėjimas ar plaukų slinkimas, verta patikrinti skydliaukę ir kitus rodiklius.
Ankstyva menopauzė
Ankstyva menopauzė paprastai reiškia menopauzę iki 45 metų. Jei kiaušidžių funkcija reikšmingai sumažėja iki 40 metų, dažnai kalbama apie priešlaikinį kiaušidžių nepakankamumą. Tokiais atvejais svarbu ne tik simptomų valdymas, bet ir ilgalaikė kaulų, širdies, vaisingumo, psichologinės savijautos ir hormoninės sveikatos priežiūra.
NHS nurodo, kad ankstyva menopauzė arba priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas gali įvykti iki 45 metų. Mayo Clinic taip pat mini, kad ankstyvesnę perimenopauzę ar menopauzę gali skatinti rūkymas, kai kurie vėžio gydymo būdai, chirurginis kiaušidžių pašalinimas ir kai kurios sveikatos būklės, įskaitant skydliaukės ar autoimunines ligas.
Jei menopauzės simptomai prasideda iki 45 metų, ypač jei mėnesinės retėja ar išnyksta, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju dažniau reikalingi tyrimai, nes skirtingai nei tipinė menopauzė po 45 metų, jaunesniame amžiuje būtina atmesti kitas priežastis ir įvertinti ilgalaikes rizikas.
Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei:
- Menopauzės simptomai prasideda iki 45 metų.
- Mėnesinės išnyksta iki 40 metų arba tampa labai retos.
- Yra kraujavimas po 12 mėnesių be mėnesinių.
- Kraujavimas labai gausus, su krešuliais, sukelia silpnumą ar galvos svaigimą.
- Karščio bangas lydi krūtinės skausmas, alpimas, dusulys ar stiprus širdies plakimas.
- Galvos skausmas staigus, labai stiprus arba kartu sutrinka kalba, regėjimas ar judesiai.
- Naktinis prakaitavimas susijęs su karščiavimu, svorio kritimu ar padidėjusiais limfmazgiais.
- Simptomai smarkiai trikdo miegą, darbą, santykius ar psichologinę savijautą.
Kiek laiko trunka menopauzė?
Klausimas „kiek laiko trunka menopauzė“ priklauso nuo to, ką vadiname menopauze. Pati menopauzė yra momentas, kai mėnesinės galutinai pasibaigia. Tačiau simptomai gali trukti kelerius metus prieš paskutines mėnesines ir dar kelerius metus po jų. Kai kurioms moterims simptomai tęsiasi ilgiau.
NHS nurodo, kad menopauzės simptomai dažnai prasideda kelis mėnesius ar metus prieš mėnesinėms pasibaigiant ir gali trukti apie 4 metus po paskutinių mėnesinių, nors kai kurios moterys juos jaučia daug ilgiau.
Todėl nėra vieno atsakymo visoms. Vienai moteriai karščio bangos trunka kelis mėnesius, kitai - 5 ar daugiau metų. Makšties sausumas ir šlapinimosi simptomai, susiję su estrogenų sumažėjimu, dažnai savaime nepraeina taip greitai kaip karščio bangos, todėl gali reikėti ilgalaikės vietinės pagalbos.
Kada baigiasi menopauzė?
Menopauzė, kaip momentas, baigiasi tada, kai patvirtinama, kad mėnesinių nėra 12 mėnesių. Po to moteris laikoma esančia po menopauzės. Tačiau simptomai gali tęstis ir po šio momento, todėl kasdienėje kalboje žmonės dažnai klausia „kada baigiasi menopauzė“, turėdami omenyje, kada baigsis karščio bangos, prakaitavimas ar nemiga.
Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas dažnai palaipsniui mažėja, bet kai kurioms moterims gali tęstis ilgai. Makšties sausumas, diskomfortas lytinių santykių metu, šlapinimosi simptomai ar pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali išlikti arba stiprėti be gydymo, nes audinių pokyčiai yra susiję su ilgalaikiu estrogenų sumažėjimu.
Jei simptomai tęsiasi ilgai, verta ne laukti „kol praeis“, o aptarti pagalbą. Gydymas parenkamas individualiai pagal simptomus, amžių, laiką nuo menopauzės, ligas, šeimos istoriją, vaistus ir moters prioritetus.
Endometriozė ir menopauzė
Endometriozė ir menopauzė yra svarbi tema, nes daugeliui moterų endometriozės simptomai sumažėja mažėjant estrogenų kiekiui, tačiau tai nėra garantija. Kai kurioms moterims simptomai gali išlikti ir po menopauzės, ypač jei yra likusių endometriozės židinių, vartojama hormonų terapija ar yra kitų dubens skausmo priežasčių.
NHS nurodo, kad endometriozės simptomai paprastai sustoja po menopauzės, nors simptomai po menopauzės vis tiek įmanomi. Endometriosis UK pažymi, kad hormonų terapija gali būti naudojama menopauzės simptomams gydyti, bet moterims, turinčioms endometriozę, naudą ir riziką reikia vertinti individualiai.
Jei turite endometriozę ir artėjate prie menopauzės, svarbu aptarti su ginekologu, kokie simptomai išlieka, ar reikia hormonų terapijos, kokia jos forma tinkamiausia, ar yra rizika simptomams atsinaujinti. Naujas kraujavimas po menopauzės, stiprus dubens skausmas ar pilvo pūtimas, kuris nepraeina, neturėtų būti priskiriamas vien endometriozei be ištyrimo.
Kaip palengvinti menopauzės simptomus?
Menopauzės simptomų palengvinimas priklauso nuo to, kas vargina labiausiai. Karščio bangoms ir prakaitavimui gali padėti provokuojančių veiksnių atpažinimas, vėsesnė aplinka, sluoksniuota apranga, alkoholio ir aštraus maisto mažinimas, reguliarus judėjimas, svorio valdymas ir streso mažinimas. Miegui svarbu režimas, kofeino ribojimas, vėsesnis miegamasis ir naktinio prakaitavimo kontrolė.
NHS pataria, kad perimenopauzės ir menopauzės simptomams galima aptarti ir hormonų pakaitinę terapiją (HRT) ir kitas galimybes su gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Hormonų terapija gali padėti karščio bangoms, naktiniam prakaitavimui, miego ir makšties simptomams, tačiau ji turi būti parenkama individualiai pagal naudą ir riziką.
Ne visoms moterims HRT tinka ar yra pageidaujama. Kai kuriais atvejais svarstomos nehormoninės priemonės, vietinis makšties estrogenas, drėkikliai, lubrikantai, kognityvinė elgesio terapija karščio bangoms ir miegui, fizinis aktyvumas, fizioterapija, psichologinė pagalba ar vaistai pagal simptomus. Svarbiausia - planas turi būti individualus.
Kokius tyrimus verta aptarti?
Jei moteriai yra 45 metai ar daugiau ir simptomai tipiški, perimenopauzės ar menopauzės diagnozei hormonų tyrimų dažnai nereikia. Tačiau tyrimai gali būti reikalingi, jei simptomai prasideda iki 45 metų, mėnesinės išnyksta labai anksti, yra netipinis kraujavimas, stiprus nuovargis, svaigimas, širdies plakimas, svorio pokyčiai, skausmas ar įtariamos kitos ligos.
NICE pabrėžia, kad 45 metų ir vyresnių žmonių perimenopauzės ar menopauzės diagnozė neturėtų būti rutiniškai patvirtinama laboratoriniais tyrimais, jei yra tipiški simptomai. Tačiau jei yra įtarimas dėl priešlaikinio kiaušidžių nepakankamumo ar netipinės situacijos, reikalingas individualus ištyrimas.
Praktikoje dažnai aptariamas bendras kraujo tyrimas, feritinas, TSH, gliukozė, HbA1c, lipidograma, vitaminas D, B12, kraujospūdžio matavimai, svoris, kepenų ir inkstų rodikliai pagal situaciją. Jei yra kraujavimas po menopauzės, reikalingas ginekologinis įvertinimas. Jei įtariama ankstyva menopauzė, gydytojas gali skirti FSH ar kitus hormoninius tyrimus.
Tyrimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju
| Tyrimas ar vertinimas | Ką padeda įvertinti? | Kada aktualu? |
|---|---|---|
| Simptomų ir ciklo dienoraštis | Karščio bangas, kraujavimą, miegą, nuotaiką, provokuojančius veiksnius | Pirmas žingsnis perimenopauzės simptomams suprasti |
| Kraujospūdžio matavimai | Kraujo spaudimo pokyčius ir širdies riziką | Širdies plakimas, galvos skausmas, svorio pokyčiai, perimenopauzė ir postmenopauzė |
| Bendras kraujo tyrimas | Mažakraujystę, infekcijos ar kraujo rodiklių pokyčius | Gausios mėnesinės, nuovargis, svaigimas, silpnumas |
| Feritinas | Geležies atsargas | Gausus kraujavimas, plaukų slinkimas, nuovargis, širdies plakimas |
| TSH, prireikus laisvas T4 | Skydliaukės funkciją | Prakaitavimas, širdies plakimas, svorio pokyčiai, nerimas, nuovargis |
| Gliukozė ir HbA1c | Cukraus apykaitą | Svorio augimas, mieguistumas po valgio, troškulys, metabolinė rizika |
| Lipidograma | Cholesterolį ir širdies riziką | Po menopauzės, didėjant svoriui, esant šeiminei širdies ligų rizikai |
| Vitaminas D, kaulų rizikos įvertinimas | Kaulų sveikatos kontekstą | Ankstyva menopauzė, lūžiai, mažas svoris, ilgas estrogenų trūkumas |
| Ginekologinis įvertinimas | Kraujavimo, makšties, gimdos ir dubens simptomų priežastis | Kraujavimas po menopauzės, labai gausios mėnesinės, skausmas, endometriozė |
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją verta kreiptis, jei menopauzės simptomai trukdo gyvenimo kokybei, miegui, darbui, santykiams ar psichologinei savijautai. Taip pat pasitarti reikėtų, jei simptomai prasideda iki 45 metų, jei mėnesinės išnyksta iki 40 metų, jei kraujavimas labai gausus, jei atsiranda kraujavimas po 12 mėnesių be mėnesinių arba jei simptomai netipiški.
Skubiau reikėtų kreiptis, jei yra krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, staigus stiprus galvos skausmas, labai aukštas kraujospūdis, kraujavimas po menopauzės, stiprus dubens skausmas, naktinis prakaitavimas su svorio kritimu ar karščiavimu. Tokie simptomai gali būti nesusiję su menopauze ir reikalauja atskiro įvertinimo.
Jei svarstote pakaitinę hormonų terapiją, nehormoninius vaistus, papildus, augalines priemones ar vietinį makšties gydymą, geriausia tai aptarti su gydytoju ar vaistininku. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, laiko nuo menopauzės, kraujavimo, krūties vėžio rizikos, trombozių istorijos, kepenų ligų, kraujospūdžio, migrenos, endometriozės ir kitų individualių veiksnių.
Skubiau kreipkitės pagalbos, jei:
- Atsirado kraujavimas po menopauzės, kai 12 mėnesių nebuvo mėnesinių.
- Kraujavimas labai gausus, su silpnumu, alpimu ar dideliais krešuliais.
- Yra krūtinės skausmas, dusulys, alpimas ar labai stiprus širdies plakimas.
- Staiga sutriko kalba, regėjimas, pusiausvyra ar atsirado vienos kūno pusės silpnumas.
- Galvos skausmas staigus, labai stiprus ar neįprastas.
- Naktinis prakaitavimas susijęs su karščiavimu, svorio kritimu ar padidėjusiais limfmazgiais.
- Yra stiprus dubens ar pilvo skausmas, kuris nepraeina.
- Atsirado ryškus nerimas, depresija ar mintys apie savęs žalojimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie menopauzę
Kokie yra pirmieji menopauzės simptomai?
Pirmieji menopauzės simptomai dažnai būna mėnesinių ciklo pokyčiai, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nuotaikos svyravimai, nerimas, smegenų rūkas, širdies plakimas, sąnarių skausmas ar makšties sausumas. Simptomai gali prasidėti dar perimenopauzėje, kai mėnesinės nėra visiškai pasibaigusios.
Kada prasideda menopauzė?
Menopauzė dažniausiai įvyksta 45–55 metų amžiuje, vidutiniškai apie 51 metus. Tačiau simptomai gali prasidėti keleriais metais anksčiau perimenopauzės metu. Jei simptomai prasideda iki 45 metų, verta pasitarti su gydytoju.
Kaip prasideda menopauzė?
Dažniausiai menopauzė prasideda palaipsniui: ciklas tampa nereguliarus, mėnesinės gali vėluoti, būti gausesnės ar retesnės. Kartu gali atsirasti karščio bangos, prakaitavimas, nemiga, dirglumas, galvos skausmai, sąnarių skausmai ar makšties sausumas.
Kiek laiko trunka menopauzė?
Pati menopauzė yra momentas, kai mėnesinės galutinai pasibaigia, bet simptomai gali trukti kelerius metus. Dažnai jie prasideda prieš paskutines mėnesines ir gali tęstis apie 4 metus po jų, nors kai kurioms moterims trunka ilgiau.
Kada baigiasi menopauzė?
Menopauzė patvirtinama po 12 mėnesių be mėnesinių. Po to prasideda postmenopauzė. Tačiau karščio bangos, prakaitavimas, nemiga ar makšties sausumas gali tęstis ir po menopauzės, todėl simptomų pabaigos laikas kiekvienai moteriai skiriasi.
Kas yra ankstyva menopauzė?
Ankstyva menopauzė paprastai reiškia menopauzę iki 45 metų. Jei kiaušidžių funkcija sumažėja iki 40 metų, gali būti kalbama apie priešlaikinį kiaušidžių nepakankamumą. Tokiais atvejais reikia gydytojo įvertinimo ir ilgalaikės sveikatos priežiūros plano.
Ar menopauzė sukelia sąnarių skausmą?
Taip, menopauzės metu gali atsirasti sąnarių ir raumenų skausmų ar sustingimo. Tačiau sąnarių skausmą gali sukelti ir artritas, vitamino D trūkumas, skydliaukės sutrikimai, trauma ar uždegiminės ligos. Jei sąnarys tinsta, parausta ar skausmas stiprus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar menopauzė gali kelti kraujo spaudimą?
Menopauzė gali sutapti su kraujospūdžio didėjimu dėl amžiaus, svorio, miego, streso ir hormoninių pokyčių. Jei kraujospūdis dažnai padidėjęs, reikia jį matuoti ir aptarti su gydytoju. Karščio bangų metu jaučiamas širdies plakimas ne visada reiškia pavojų, bet simptomus verta įvertinti.
Ar endometriozė praeina po menopauzės?
Daugeliui moterų endometriozės simptomai po menopauzės sumažėja, bet kai kurioms gali išlikti. Jei yra endometriozė ir svarstoma hormonų terapija menopauzės simptomams, naudą ir riziką reikia aptarti su ginekologu individualiai.
Kada menopauzės simptomai gali būti pavojingi?
Pavojinga, jei atsiranda kraujavimas po menopauzės, labai gausus kraujavimas, krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, staigus stiprus galvos skausmas, kalbos ar regėjimo sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas, naktinis prakaitavimas su svorio kritimu ar karščiavimu. Tokiais atvejais reikia skubaus įvertinimo.
Šaltiniai
- NHS. Symptoms of menopause and perimenopause. https://www.nhs.uk/conditions/menopause-and-perimenopause/symptoms/
- NHS. What are menopause and perimenopause? https://www.nhs.uk/conditions/menopause-and-perimenopause/what-are-menopause-and-perimenopause/
- NHS. Treatment for menopause and perimenopause. https://www.nhs.uk/conditions/menopause-and-perimenopause/treatment/
- NHS inform. Menopause. https://www.nhsinform.scot/healthy-living/womens-health/later-years-around-50-years-and-over/menopause-and-post-menopause-health/menopause
- NHS inform. Signs and symptoms of menopause. https://www.nhsinform.scot/healthy-living/womens-health/later-years-around-50-years-and-over/menopause-and-post-menopause-health/signs-and-symptoms-of-menopause/
- NICE. Menopause: identification and management. https://www.nice.org.uk/guidance/ng23
- NICE. Diagnosing perimenopause and menopause. https://www.nice.org.uk/guidance/QS143/chapter/quality-statement-1-diagnosing-perimenopause-and-menopause
- Mayo Clinic. Perimenopause - Symptoms and causes. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/perimenopause/symptoms-causes/syc-20354666
- Mayo Clinic. Menopause - Symptoms and causes. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/menopause/symptoms-causes/syc-20353397
- NHS. Endometriosis. https://www.nhs.uk/conditions/endometriosis/
- Endometriosis UK. Endometriosis and Menopause. https://www.endometriosis-uk.org/jos-hot-topics-endometriosis-and-menopause
- NICE. Endometriosis: diagnosis and management. https://www.nice.org.uk/guidance/ng73
Pastaba skaitytojui
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie menopauzės simptomus. Ji nepakeičia gydytojo, šeimos gydytojo, ginekologo, endokrinologo, kardiologo, neurologo, psichologo, vaistininko ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Jei atsiranda kraujavimas po menopauzės, labai gausus kraujavimas, krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, staigus stiprus galvos skausmas, kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimai, naktinis prakaitavimas su svorio kritimu ar karščiavimu, stiprus dubens skausmas arba mintys apie savęs žalojimą, kreipkitės į gydytoją ar skubią medicinos pagalbą. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.