Ašvaganda: nauda, poveikis, vartojimas, šalutinis poveikis ir kada ją gerti?

Ašvaganda, dar vadinama ashwagandha arba Withania somnifera, yra augalas, ilgai naudotas ajurvedos tradicijoje. Šiandien ji dažniausiai parduodama kaip maisto papildas kapsulių, tablečių, miltelių, ekstrakto, arbatos ar mišinių forma. Žmonės jos ieško dėl streso, įtampos, nerimo, miego, energijos, hormonų, sporto rezultatų, bendros savijautos ir vadinamojo „adaptogeninio“ poveikio.

Ašvagandos nauda organizmui dažniausiai siejama su tuo, kad kai kurie tyrimai rodo galimą poveikį streso pojūčiui, kortizolio lygiui, miego kokybei, subjektyviai ramybei ir kai kuriems savijautos rodikliams. Tačiau svarbu suprasti, kad ašvaganda nėra vitaminas, nėra būtina maistinė medžiaga ir nėra universali priemonė visiems. Jei žmogus neturi konkretaus trūkumo, ligos ar aiškaus tikslo, jos vartojimas nebūtinai bus reikalingas.

Ne mažiau svarbus klausimas yra ašvagandos šalutinis poveikis. Nors daug reklamų ją pristato kaip „natūralią“ ir todėl saugią, natūralu nereiškia nerizikinga. Ašvaganda gali veikti centrinę nervų sistemą, skydliaukę, kepenis, imuninę sistemą, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir galimai sąveikauti su vaistais. Yra aprašyta kepenų pažeidimo atvejų, o kai kurios Europos institucijos dėl saugumo klausimų rekomenduoja jos vengti tam tikroms žmonių grupėms.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ašvaganda, koks galimas ašvagandos poveikis, kokia ašvagandos nauda miegui, stresui, moterims ir bendrai organizmo savijautai, kaip dažniausiai vartojama ašvaganda, kada ją gerti, kuo skiriasi milteliai ir ekstraktai, kokie galimi šalutiniai poveikiai, kodėl kai kur kalbama, kad ašvaganda uždrausta, kokius atsiliepimus verta vertinti atsargiai ir kada būtina pasitarti su gydytoju.

Kas yra ašvaganda?

Ašvaganda yra Withania somnifera augalas, augantis Indijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dažniausiai papildams naudojama augalo šaknis arba jos ekstraktas, nors kai kuriuose produktuose gali būti ir lapų ekstraktų ar kelių augalo dalių mišiniai. Tradicinėje ajurvedos sistemoje ašvaganda laikoma tonizuojančia žole, tačiau šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje ją reikėtų vertinti pagal tyrimus, saugumą ir individualią žmogaus situaciją.

NCCIH nurodo, kad ašvaganda tūkstančius metų naudota tradicinėje ajurvedos medicinoje, o šiandien ji dažniausiai tiriama dėl streso, nemigos, nerimo, sportinio pajėgumo, hormonų ir kitų sričių. Tačiau tyrimai skiriasi pagal naudojamą preparatą, dozę, trukmę ir dalyvių grupes, todėl vieno produkto rezultatų negalima automatiškai perkelti visiems papildams.

Ašvagandos sudėtyje yra įvairių junginių, tarp jų vitanolidų, alkaloidų ir kitų medžiagų. Papildų kokybė gali labai skirtis: vieni produktai standartizuoti pagal vitanolidų kiekį, kiti nurodo tik miltelių masę, o kombinuotuose papilduose ašvaganda gali būti sumaišyta su magniu, B grupės vitaminais, L-teaninu, melatoninu, valerijonu ar kitomis medžiagomis.

Ašvagandos nauda organizmui

Ašvagandos nauda organizmui dažniausiai siejama su streso reguliavimu, geresniu atsparumu įtampai, miego kokybe, subjektyvia ramybe ir kai kuriais energijos ar savijautos rodikliais. Kai kurie žmonės ją renkasi vakare dėl miego, kiti ryte dėl įtampos dienos metu, o dar kiti vartoja sporto ar hormonų kontekste.

NIH ODS vartotojams skirtoje informacijoje nurodo, kad tyrimuose nagrinėta ašvagandos nauda stresui, nerimui ir miegui, tačiau tyrimai naudojo skirtingus preparatus ir dozes. ODS taip pat pabrėžia, kad saugumo problemų tyrimuose nepastebėta vartojant kai kuriuos ekstraktus iki maždaug 3 mėnesių, bet ilgalaikio vartojimo duomenų yra nedaug.

Todėl realistiškas požiūris būtų toks: ašvaganda gali būti naudinga kai kuriems žmonėms, ypač trumpalaikiam streso ar miego palaikymui, bet ji nėra būtina visiems ir neturėtų pakeisti miego higienos, streso priežasčių sprendimo, psichikos sveikatos pagalbos, skydliaukės ar kitų ligų gydymo.

Ašvagandos poveikis stresui ir nerimui

Ašvaganda dažnai vadinama adaptogenu. Šis terminas paprastai reiškia medžiagas, kurios gali padėti organizmui prisitaikyti prie streso, tačiau tai nėra labai tiksliai apibrėžta medicininė diagnozė ar gydymo kategorija. Praktikoje žmonės ją dažniausiai vartoja tada, kai jaučia įtampą, dirglumą, pervargimą, sunkiau atsipalaiduoja ar nori sumažinti streso pojūtį.

Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikri ašvagandos ekstraktai gali sumažinti streso ir nerimo simptomų skalės balus, tačiau rezultatai priklauso nuo preparato, dozės, tyrimo trukmės ir dalyvių. NIH ODS sveikatos specialistams skirtoje informacijoje pažymima, kad kai kurios ekspertų grupės ašvagandą vertina kaip galimai naudingą generalizuoto nerimo sutrikimui, bet kartu nurodo, kad tvirtesnėms rekomendacijoms reikia daugiau duomenų.

Jei nerimas stiprus, kartojasi panikos epizodai, sutrinka miegas, darbingumas ar atsiranda mintys apie savęs žalojimą, ašvaganda neturėtų būti pagrindinis sprendimas. Tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Papildas gali būti tik papildoma priemonė, jei jis saugus konkrečiam žmogui.

Ašvaganda miegui

Ašvaganda miegui dažnai pasirenkama todėl, kad kai kuriems žmonėms ji gali padėti lengviau atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir pagerinti subjektyvią miego kokybę. Kai kurie preparatai parduodami kaip vakariniai papildai, kartais derinami su magniu, melatoninu, L-teaninu ar raminančiomis žolelėmis.

NCCIH nurodo, kad kai kurie ašvagandos preparatai gali būti veiksmingi nemigai ir stresui, tačiau įrodymai dėl nerimo yra ne tokie aiškūs. Tai reiškia, kad galimas poveikis miegui yra reali tyrimų kryptis, bet ne visiems žmonėms jis bus vienodas.

Jei pagrindinė miego problema yra vėlyvas ekranų naudojimas, alkoholis, kofeinas vakare, nereguliarus darbo režimas, knarkimas, miego apnėja, nerimas ar skausmas, vien ašvaganda gali nepadėti. Tokiu atveju reikėtų spręsti miego priežastis. Taip pat svarbu atsargiai vartoti ašvagandą kartu su migdomaisiais, raminamaisiais ar kitais centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais.

Kada gerti ašvagandą: ryte ar vakare?

Geriausias laikas gerti ašvagandą priklauso nuo tikslo, preparato ir individualios reakcijos. Jei žmogus ją vartoja dėl dienos įtampos ar streso, kai kurie renkasi rytą arba pietų metą. Jei tikslas yra miegas ar vakarinis atsipalaidavimas, dažniau pasirenkamas vakaras.

Nėra vienos taisyklės, kuri tiktų visiems. Kai kuriems žmonėms ašvaganda gali sukelti mieguistumą, todėl jie geriau ją toleruoja vakare. Kitiems ji gali sukelti neįprastą aktyvumą, sapnų ryškumą, virškinimo diskomfortą ar galvos skausmą, todėl vartojimo laikas turi būti koreguojamas arba papildas nutraukiamas.

Praktiškai geriausia pradėti nuo produkto etiketėje nurodyto vartojimo ir mažesnės dozės, jei tai suderinama su gydytoju ar vaistininku. Jei vartojate vaistus ar turite lėtinių ligų, vartojimo laiką ir saugumą geriau aptarti individualiai.

Kada gerti ašvagandą?

Ašvaganda moterims

Ašvagandos nauda moterims dažnai reklamuojama streso, miego, hormonų, ciklo, energijos ir libido kontekste. Vis dėlto moksliniai įrodymai skirtingose srityse nėra vienodai stiprūs. Kai kur gali būti tiriamas subjektyvus stresas ar miegas, bet tai nereiškia, kad ašvaganda gydo hormonų sutrikimus, nevaisingumą, policistinių kiaušidžių sindromą ar skydliaukės ligas.

Ypač svarbu atsargumas nėštumo ir žindymo metu. NCCIH nurodo, kad ašvagandos reikėtų vengti nėštumo metu ir jos nereikėtų vartoti žindant. NIH ODS taip pat mini, kad ekspertai įspėja dėl galimo poveikio nėštumo metu ir kad kai kurios institucijos rekomenduoja vengti ašvagandos nėščiosioms bei žindančioms.

Moterims, turinčioms skydliaukės sutrikimų, hormoninių ligų, kepenų ligų, autoimuninių ligų, vartojančioms kontraceptikus, hormoninę terapiją, antidepresantus ar kitus vaistus, ašvagandą reikėtų aptarti su gydytoju. Jei tikslas yra nuovargis, plaukų slinkimas ar smegenų rūkas, pirmiausia verta įvertinti feritiną, B12, vitaminą D, TSH, bendrą kraujo tyrimą ir miego kokybę.

Ašvaganda vyrams

Ašvaganda vyrams dažnai reklamuojama dėl testosterono, vaisingumo, sportinio pajėgumo, streso ir miego. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri ašvagandos ekstraktai gali turėti poveikį testosterono lygiui ar spermos kokybės rodikliams, tačiau tai nėra universali taisyklė visiems vyrams.

NIH ODS sveikatos specialistams skirtoje informacijoje nurodoma, kad ašvaganda gali didinti testosterono kiekį, todėl ekspertai įspėja, kad ji gali būti nesaugi vyrams, turintiems hormonams jautrų prostatos vėžį.

Jei vyras turi nevaisingumo, erekcijos, libido, energijos, skydliaukės, kepenų ar prostatos problemų, ašvaganda neturėtų būti pirmas ir vienintelis sprendimas. Reikia išsiaiškinti priežastį, atlikti tinkamus tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

Ašvagandos miltelių vartojimas

Ašvagandos milteliai dažniausiai gaminami iš šaknies, tačiau jų kokybė ir veikliųjų junginių kiekis gali skirtis. Milteliai gali būti maišomi su vandeniu, pienu, augaliniu gėrimu, kokteiliais ar maistu. Vis dėlto milteliai ne visada yra standartizuoti, todėl gali būti sunkiau žinoti, kiek aktyvių junginių žmogus iš tikrųjų gauna.

Ekstraktai dažnai standartizuojami pagal vitanolidų kiekį, tačiau ir čia svarbu produkto kokybė, dozė, žaliavos dalis, gamintojo patikimumas ir trečiųjų šalių testavimas. Kombinuotuose produktuose gali būti sunku atskirti, ar poveikį ar šalutinį poveikį sukėlė ašvaganda, magnis, melatoninas, B grupės vitaminai, valerijonas ar kitos medžiagos.

Vartojant miltelius, kapsules ar ekstraktus, nereikėtų viršyti etiketėje nurodytos dozės. Jei atsiranda šalutinių poveikių, geriau nutraukti vartojimą ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o ne didinti dozę tikintis stipresnio efekto.

Ašvagandos šalutinis poveikis

Ašvagandos šalutinis poveikis gali būti virškinimo sutrikimai, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, odos reakcijos ar neįprastas nuovargis. Kai kuriems žmonėms ji gali sukelti priešingą nei tikėtasi reakciją - neramumą, keistus sapnus, prastą miegą ar dirglumą.

Rimtesni klausimai susiję su kepenimis, skydliauke, hormonais, nėštumu, autoimuninėmis ligomis ir vaistų sąveikomis. LiverTox aprašo, kad ašvaganda siejama su kepenų pažeidimo atvejais, dažniausiai pasireiškusiais cholestaziniu ar mišriu kepenų pažeidimo pobūdžiu. Nors tokie atvejai nėra dažni, jie svarbūs, nes papildai dažnai vartojami be gydytojo priežiūros.

NIH ODS taip pat nurodo, kad ašvaganda gali turėti galimą neigiamą poveikį kepenims ir skydliaukei, gali būti nesaugi nėštumo ar žindymo metu, taip pat gali sąveikauti su vaistais nuo diabeto, kraujospūdžio, raminamaisiais ir imunitetą slopinančiais vaistais.

Ašvaganda ir kepenys

Kepenų saugumas yra viena svarbiausių temų kalbant apie ašvagandą. Nors daugelis žmonių ją vartoja kaip „natūralų“ papildą stresui ar miegui, aprašyta atvejų, kai ašvagandos papildai buvo siejami su kepenų pažeidimu. Tai nereiškia, kad kepenų pažeidimas ištinka dažnai, bet rizikos ignoruoti nereikėtų.

LiverTox nurodo, kad ašvaganda yra populiarus ajurvedinis augalas, vartojamas kaip tonikas energijai, stresui ir nerimui, tačiau yra aprašyta kepenų pažeidimo atvejų, susijusių su jos vartojimu. NIH ODS taip pat mini ašvagandos galimą poveikį kepenims.

Jei vartojant ašvagandą atsiranda gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, stiprus niežulys, pykinimas, dešinės pašonės skausmas, neįprastas silpnumas ar apetito praradimas, vartojimą reikia nutraukti ir kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai nėra „detoksikacija“ ar prisitaikymas - tai gali būti kepenų pažeidimo požymiai.

Ašvaganda ir skydliaukė

Ašvaganda gali būti aktuali skydliaukės funkcijos požiūriu. Kai kurie tyrimai ir atvejai rodo, kad ji gali paveikti skydliaukės hormonus. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems hipertirozę, hipotirozę, autoimuninį tiroiditą, vartojantiems levotiroksiną ar kitus skydliaukę veikiančius vaistus.

NIH ODS nurodo, kad kai kurie tyrimai rodo galimą ašvagandos poveikį skydliaukės funkcijai, o ANSES 2024 m. rekomendavo vengti ašvagandos tam tikroms grupėms, įskaitant žmones, turinčius endokrininių sutrikimų.

Jei turite širdies plakimą, prakaitavimą, nerimą, svorio kritimą, drebulį, karščio netoleravimą, didelį nuovargį ar vartojate skydliaukės vaistus, ašvagandą reikėtų aptarti su gydytoju. Savarankiškas vartojimas gali apsunkinti skydliaukės kontrolę.

Ar ašvaganda uždrausta?

Kai žmonės ieško frazės „ašvaganda uždrausta“, dažniausiai kalbama apie Danijos sprendimą. NIH ODS sveikatos specialistų informacijoje nurodoma, kad Danija 2023 m. uždraudė ašvagandos naudojimą po 2020 m. Danijos technikos universiteto rizikos vertinimo, kuriame aptartos galimos rizikos, įskaitant poveikį nėštumui, skydliaukei ir lytiniams hormonams.

Tai nereiškia, kad ašvaganda visoje Europos Sąjungoje vienodai uždrausta ar kad kiekvienas produktas automatiškai pavojingas. Tačiau tai rodo, kad saugumo klausimai nėra teoriniai. Skirtingos šalys gali skirtingai vertinti riziką, ypač kai trūksta patikimų ilgalaikio vartojimo duomenų.

Vokietijos BfR 2024 m. komunikacijoje taip pat įspėjo apie galimas ašvagandos papildų rizikas ir pabrėžė atsargumą jautrioms grupėms, įskaitant vaikus, nėščiąsias, žindančias ir žmones, turinčius kepenų ligų. Todėl frazė „uždrausta“ turėtų skatinti ne paniką, o atsargesnį, labiau individualizuotą vertinimą.

Ašvagandos sąveikos su vaistais

Ašvaganda gali sąveikauti su vaistais ir kitais papildais. Dažniausiai minimos sąveikos su raminamaisiais, migdomaisiais, vaistais nuo nerimo, antidepresantais, vaistais nuo kraujospūdžio, diabeto vaistais, skydliaukės vaistais ir imunitetą slopinančiais preparatais. Ji taip pat gali sustiprinti mieguistumą, jei vartojama su alkoholiu ar kitomis raminančiomis medžiagomis.

NIH ODS nurodo, kad ašvaganda gali sąveikauti su vaistais nuo diabeto ir kraujospūdžio, raminamaisiais bei imunitetą slopinančiais vaistais. NCCIH taip pat atkreipia dėmesį į papildų ir vaistų sąveikų riziką, nes augaliniai papildai gali turėti tiesioginį toksinį poveikį, sąveikauti su vaistais ar būti užteršti veikliosiomis medžiagomis.

Jei vartojate receptinius vaistus, ašvagandos nereikėtų pradėti vien todėl, kad ji „natūrali“. Geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku ir parodyti tikslią produkto sudėtį, dozę bei kitus vartojamus papildus.

Ašvagandos atsiliepimai: kaip juos vertinti?

Ašvagandos atsiliepimai internete gali būti labai skirtingi. Vieni žmonės rašo, kad pagerėjo miegas, sumažėjo stresas, tapo lengviau atsipalaiduoti. Kiti mini mieguistumą, emocinį nejautrumą, virškinimo sutrikimus, keistus sapnus, galvos skausmą, nerimą ar kepenų bei skydliaukės rodiklių pokyčius. Abu kraštutinumai gali būti tikri, bet jie nepasako, kaip reaguos konkretus žmogus.

Atsiliepimuose dažnai neaišku, kokia buvo dozė, preparato forma, ekstrakto standartizacija, vartojimo trukmė, kokie vaistai vartoti, ar žmogus turėjo skydliaukės, kepenų, hormoninių ar psichikos sveikatos problemų. Taip pat dažnai nežinoma, ar tuo pačiu metu keitėsi miegas, mityba, fizinis aktyvumas, stresas ar kiti papildai.

Todėl atsiliepimus galima naudoti tik kaip klausimų sąrašą: ar verta pasitikrinti skydliaukę, ar saugu vartoti su vaistais, ar tinka vakare, ar yra kepenų rizika, ar netinka nėštumo metu. Tačiau atsiliepimai neturėtų būti pagrindas pradėti dideles dozes ar ignoruoti šalutinius poveikius.

Kaip pasirinkti ašvagandos papildą?

Jei po konsultacijos nusprendžiama išbandyti ašvagandą, svarbu rinktis aiškios sudėties produktą. Etiketėje turėtų būti nurodyta, kokia augalo dalis naudojama, ar tai šaknis, ekstraktas ar milteliai, kokia dozė, ar ekstraktas standartizuotas pagal vitanolidus, kokie papildomi ingredientai ir kokia rekomenduojama vartojimo trukmė.

Patikimesni produktai dažnai turi trečiųjų šalių kokybės testavimą, aiškų gamintoją, partijų kontrolę ir nenaudoja perteklinių pažadų. Reikėtų atsargiai vertinti produktus, kurie žada „išgydyti nerimą“, „atstatyti hormonus“, „pakelti testosteroną be rizikos“, „sutvarkyti skydliaukę“ ar „visiškai saugiai vartoti kasdien be pertraukų“.

Geriau nepradėti kelių naujų papildų vienu metu. Jei kartu pradedama ašvaganda, magnis, melatoninas, B grupės vitaminai, cinkas ir dar keli mišiniai, bus sunku suprasti, kas padėjo arba kas sukėlė šalutinį poveikį.

Kiek laiko vartoti ašvagandą?

Dauguma saugumo duomenų apie ašvagandą yra trumpalaikiai. NIH ODS nurodo, kad tyrimuose saugumo problemų nepastebėta vartojant ašvagandos ekstraktus iki maždaug 3 mėnesių, tačiau duomenų apie ilgesnį vartojimą yra nedaug.

Todėl ašvagandos nereikėtų vartoti neribotą laiką be aiškaus tikslo ir stebėjimo. Jei vartojama dėl miego ar streso, verta iš anksto nusistatyti laikotarpį, stebėti savijautą, miegą, šalutinius poveikius ir po kelių savaičių įvertinti, ar ji apskritai reikalinga.

Jei per kelias savaites jokio aiškaus pagerėjimo nėra arba atsiranda šalutinių poveikių, didinti dozę nėra geriausias sprendimas. Tokiu atveju verta nutraukti vartojimą ir ieškoti tikros priežasties: miego, nerimo, skydliaukės, geležies, B12, vitamino D, perdegimo, vaistų ar kitų sveikatos klausimų.

Kokius tyrimus verta aptarti?

Prieš vartojant ašvagandą tyrimai ne visada būtini, jei žmogus sveikas ir papildą vartoja trumpai. Tačiau jei yra nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, smegenų rūkas, plaukų slinkimas, širdies plakimas, skydliaukės simptomai, kepenų ligų rizika ar vartojami vaistai, tyrimai gali padėti suprasti, ar problema nėra visai kita.

Dažnai verta aptarti bendrą kraujo tyrimą, feritiną, vitaminą B12, folio rūgštį, vitaminą D, TSH, laisvą T4 pagal situaciją, gliukozę, HbA1c, kepenų fermentus ALT ir AST, GGT, bilirubiną, inkstų rodiklius ir vaistų bei papildų peržiūrą. Jei simptomai susiję su nerimu ar miego sutrikimu, gali reikėti ir psichikos sveikatos ar miego specialisto įvertinimo.

Jei vartojimo metu atsiranda kepenų, skydliaukės, hormoninių ar kraujospūdžio pokyčių simptomų, tyrimų nereikėtų atidėti. Augaliniai papildai gali turėti realų poveikį, todėl ir stebėti juos reikia rimtai.

Tyrimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis prieš pradedant ašvagandą, jei turite lėtinių ligų, vartojate receptinius vaistus, esate nėščia, žindote, planuojate nėštumą, turite skydliaukės, kepenų, autoimuninių, hormoninių, psichikos sveikatos, kraujospūdžio ar cukraus apykaitos problemų. Taip pat pasitarti verta, jei ašvagandą norite vartoti ilgiau nei kelias savaites.

Skubiau reikėtų kreiptis, jei vartojant ašvagandą atsiranda gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, stiprus niežulys, stiprus pilvo skausmas, nuolatinis pykinimas, neįprastas silpnumas, širdies plakimas, alpimas, sumišimas, alerginė reakcija ar ryškūs nuotaikos pokyčiai.

Jei ašvaganda vartojama dėl miego ar nerimo, bet simptomai stiprėja, atsiranda panikos epizodai, depresija, mintys apie savęs žalojimą ar nesaugumo jausmas, reikia ne papildų paieškos, o profesionalios pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ašvagandą

Šaltiniai

1. NIH Office of Dietary Supplements. Ashwagandha: Is it helpful for stress, anxiety, or sleep? Consumer Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/ashwagandha-Consumer/
2. NIH Office of Dietary Supplements. Ashwagandha: Health Professional Fact Sheet. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Ashwagandha-HealthProfessional/
3. NCCIH. Ashwagandha: Usefulness and Safety. https://www.nccih.nih.gov/health/ashwagandha
4. NCCIH. Herb-Drug Interactions. https://www.nccih.nih.gov/health/providers/digest/herb-drug-interactions
5. LiverTox. Ashwagandha. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK548536/
6. RIVM. Risk assessment of herbal preparations containing Withania somnifera. https://www.rivm.nl/publicaties/risk-assessment-of-herbal-preparations-containing-withania-somnifera-ashwagandha
7. BfR. Ashwagandha food supplements with potential health risks. https://www.bfr.bund.de/cm/349/ashwagandha-food-supplements-with-potential-health-risks.pdf
8. Danish Veterinary and Food Administration. List of plants and substances with risk assessments. https://foedevarestyrelsen.dk/kost-og-foedevarer/saerlige-foedevarekategorier/kosttilskud/planter-og-andre-stoffer-i-kosttilskud/liste-over-planter-og-stoffer-med-risikovurderinger
9. NCBI Bookshelf LactMed. Withania. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK501905/
10. PubMed. Evaluating the Safety of Ashwagandha as a Food Additive. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/41454545/

Pastaba skaitytojui

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie ašvagandos naudą, poveikį, vartojimą ir šalutinius poveikius. Ji nepakeičia gydytojo, šeimos gydytojo, endokrinologo, hepatologo, neurologo, psichiatro, ginekologo, dietologo, vaistininko ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Ašvagandos nevartokite savarankiškai, jei esate nėščia, žindote, planuojate nėštumą, turite skydliaukės, autoimuninę, kepenų, hormonams jautrią ar sunkią lėtinę ligą, vartojate receptinius vaistus, raminamuosius, migdomuosius, antidepresantus, vaistus nuo kraujospūdžio, diabeto, skydliaukės ar imunitetą slopinančius vaistus. Jei atsiranda gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, stiprus niežulys, stiprus pilvo skausmas, nuolatinis pykinimas, alpimas, sumišimas, alerginė reakcija, ryškūs nuotaikos pokyčiai ar mintys apie savęs žalojimą, kreipkitės į gydytoją ar skubią medicinos pagalbą. Pastebėję netikslumų ar norėdami pateikti pastabų dėl turinio, susisiekite el. paštu info@biofitus.lt.